Susirūpinę dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato likimo, 53 Kovo 11- osios Akto signatarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingą Ruginienę.
Jie prašo kuo skubiau priimti sprendimus, įgalinančius šių rūmų atkūrimą ir jų įveiklinimą, šį procesą siejant su gyventojų išsakyta nuostata dėl Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros centro paskirties bei Lietuvos Nepriklausomybei svarbių istorijos faktų įprasminimu.
„Šį projektą įgyvendinant būtina išsaugoti Lietuvos Nepriklausomybės tapsmo ir jos gynimo istoriją žyminčius įvykius įrengiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo, 1991 m. Sausio 13-ąją sovietinės kariuomenės agresijos aukų pagerbimo, 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio užkardoje OMONO nužudytų Lietuvos pareigūnų atminimo įamžinimo ekspozicijas“, – sakoma signatarų kreipimesi.
Kreiptis į šalies vadovus jie nutarė, „dėl susidariusios kontraversiškos padėties, į kurią yra patekęs vienas svarbiausių Lietuvos Nepriklausomybės tapsmui ir jos gynybai objektų – Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas, kuriam 2020 metais išduoti statybos ir tvarkybos leidimai“.
„Matydami nenuoseklų atsakingų valdžios institucijų požiūrį į būsimą šių rūmų paskirtį reiškiame susirūpinimą dėl šio istorinio pastato likimo“, – kreipimesi į G. Nausėdą ir I. Ruginienę sako Kovo 11-osios Akto signatarai.
Jie atkreipia dėmesį į tai, kad dviejų rinkos tyrimo kompanijų – „Vilmorus“ ir „Baltijos tyrimai“ – atlikta apklausa dėl būsimos Vilniaus koncertų ir sporto rūmų paskirties rodo, kad absoliuti dauguma gyventojų remia šio komplekso, kaip Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros centro, idėją.
Parlamentarai siūlo rezoliucija paraginti Vyriausybę ir Vilniaus savivaldybę spręsti problemą
23 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė Seimui siūlo priimti rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“.
Šiuo dokumentu siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiaujant operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projekto įgyvendinimu, įamžinant Sąjūdžio veiklą ir kitus istorinius įvykius. Parlamentarai taip pat ragina Vyriausybę skirti lėšas pastato rekonstravimo darbams ir numatyti privačių lėšų pasitelkimo galimybę.
Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai pritaria Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymui Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
„Rekonstravus pagal patvirtintus projektus šis statinys skatintų konferencinį turizmą ir įamžintų valstybingumo istoriją – 1988 m. spalį rūmuose surengtą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą ir atsisveikinimą su Sausio 13-osios aukomis, (...) pagal projektą sutvarkyta teritorija aplink pastatą įamžintų buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių atminimą“, – teigiama rezoliucijos projekte.
Jos autoriai siūlo atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje nėra pastato ir erdvių, kuriuose būtų galima rengti aukšto lygio tarpvalstybinius bei tarptautinius renginius. Jie atkreipia dėmesį į įvairių Lietuvos organizacijų ir visuomenės atstovų raginimus rekonstruoti Vilniaus kultūros ir sporto rūmus bei į daugiau kaip 70 procentų dalyvavusiųjų įvairiose sociologinėse apklausose išreikštą pritarimą rūmuose įrengti Konferencijų centrą.
Parlamentarai siūlo Vyriausybei atsisakyti svarstymų perduoti Vilniaus miesto savivaldybei ar „kitaip atsikratyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmais“.
Jie ragina tęsti ir pilnai įvykdyti Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimą, kuriuo Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projektas pripažintas svarbiu valstybei.
Rezoliucijos projektą pasirašė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, demokratų, socialdemokratų, „aušriečių“ ir konservatorių frakcijų atstovai.
ELTA primena, kad Seimo narys Ignas Vėgėlė praėjusią savaitę siūlė į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę įrašyti šį rezoliucijos projektą, tačiau tam nepritarta. Už balsavo 27, prieš 51, susilaikė 16 parlamentarų.