1 nuotr.Tęsiantis iš Baltarusijos plūstančių kontrabandinių balionų krizei, Vyriausybė visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Tuo metu ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirtas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Kaip teigiama nutarimo projekte, dėl iš kaimyninės Baltarusijos leidžiamų kontrabandą gabenančių balionų, keliančių grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, ekstremalioji situacija skelbiama visoje šalies teritorijoje.
„Pažymėtina, kad ekstremaliosios situacijos įvedimas visoje šalies teritorijoje visuomenei nepatogumų nesukels, nes taikomos priemonės bus tikslinės ir proporcingos bei orientuojamos išimtinai į neteisėtos veiklos organizatorius ir vykdytojus“, – nurodo Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Teikime Vyriausybei VRM aiškina, kad Baltarusijos vykdomų hibridinių atakų metu nuolat leidžiami ir kontrabandą gabenantys balionai kelia grėsmę Lietuvos civilinei aviacijai, trikdo Vilniaus oro uosto veiklą.
Dėl to, pažymi ministerija, netenkama galimybės oro transportu vežti keleivių ir krovinių, patiriami dideli finansiniai nuostoliai, daroma reputacinė žala.
Ekstremaliosios situacijos statusas, VRM teigimu, leis institucijoms dar glaudžiau koordinuoti veiksmus, pasitelkti karinių vienetų paramą.
Pirmadienį LRT radijui policijos generalinis komisaras Artūras Paulauskas teigė, jog tai gali padėti pareigūnams efektyviau užkardyti ir ištirti kontrabandos oru nusikaltimus.
Prašo kariams papildomų funkcijų
Antradienio rytą posėdžiavusi Vyriausybė taip pat pateikė Seimui tvirtinti nutarimą, kuriuo siekiama pareigūnams talkinantiems kariams suteikti teisę vykdyti atitinkamas funkcijas, susijusias su ekstremaliąja situacija ir jos padarinių šalinimu.
Pagal nutarimo projektą numatoma, kad kariai galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms ir jų padaliniams. Taip pat kariai turėtų teisę persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių nurodymų arba įtariamus nusikalstama veika. Įgiję atitinkamus įgaliojimus, kariai galėtų tikrinti asmenų, transporto priemonių dokumentus, atlikti apžiūrą, naudoti specialiąsias priemones ir pan.
Jeigu Seimas pritartų, tokia teisė kariams būtų suteikiama 3 mėnesių laikotarpiui.
Seimo šį klausimą prašoma svarstyti skubos tvarka.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad po mėnesio Vyriausybė vertins, ar šis teisinis statusas tebėra aktualus ir turėtų būti pratęstas.
„Šiandien nenumatėme ekstremalios situacijos pabaigos, bet manyčiau, kad po mėnesio grįšime prie peržiūros, (spręsime – ELTA) reikia ar nereikia, ar reikia ir toliau tęsti ekstremalią situaciją“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė V. Kondratovičius.
Anot jo, tolimesni sprendimai dėl ekstremaliosios situacijos priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti ir užkardyti kontrabandą oru.
„Tai priklausys nuo visos operacijos rezultatų – ne tik kalbant, kur mes pasitelkiame kariuomenę, (...), bet ir kitų veiksmų, kurių visuma, aš tikiu, turėtų paveikti šią situaciją“, – pabrėžė jis.
Tiesa, praėjusią savaitę Seimo opozicijos atstovai teigė, jog Vyriausybei derėtų spręsti ne dėl ekstremaliosios situacijos, tačiau dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Vidaus reikalų ministro vertinimu, antradienį Vyriausybės įvesto teisinio statuso šiuo metu pakanka.
„Manome, kad ekstremaliosios situacijos pakanka. Nepaprastoji padėtis yra gerokai griežtesnis (režimas – ELTA), (...) tuo atveju, jeigu iškiltų grėsmė konstitucinei santvarkai arba visuomenės rimčiai. Šiandien mes to nematome“, – sakė jis.
ELTA primena, kad dėl kontrabandinių balionų keliamo pavojaus pastaraisiais mėnesiais ne kartą buvo stabdoma Vilniaus oro uosto veikla.
Reaguojant į besitęsiančius incidentus, spalio pabaigoje Vyriausybė nutarė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija. Vis tik, siena buvo atidaryta anksčiau, siekiant spręsti situaciją dėl Baltarusijoje įstrigusių vežėjų. Tiesa, režimas jiems neleidžia grįžti atgal į Lietuvą, dėl to vežėjai svarsto rengti protestą.
Lietuvai susiduriant su, politikų vertinimu, hibridine ataka, susiklosčiusi situacija ne kartą aptarinėta įvairiuose formatuose – Nacionalinio saugumo komisijoje (NSK), taip pat ir tarptautiniu lygiu.
