Darbo grupės posėdyje pristatyti apibendrinti LRT valdysenos tobulinimo siūlymai

Pasiūlymus pristatęs Mišrios Seimo narių grupės atstovas Artūras Zuokas teigė, jog jie yra paremti siekiu sustiprinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, skaidrumą ir atskaitomybę. 

„Pristatau šiuos principus, kurie yra paremti (…) tikslu sustiprinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, skaidrumą ir atskaitomybę“, – trečiadienį darbo grupės dėl LRT įstatymo pataisų posėdyje kalbėjo A. Zuokas. 

„Šie principai yra paremti Konstitucinio teismo 2006 m. nutarimu, kuriame yra labai svarbūs ir teisingi teiginiai, kuriuos tiktai reikėtų mums visiems suprasti ir taikyti“, – akcentavo parlamentaras. 

Jo pristatytuose siūlymuose akcentuojama būtinybė dvigubai (nuo 4 iki 2) sumažinti prezidento į LRT tarybą deleguojamų asmenų skaičių, suteikti galimybę po vieną narį deleguoti savivaldos ir verslo asocijuotoms struktūroms bei įsteigti iš penkių narių sudarytą LRT valdybą, kuri būtų atsakinga už operacinį valdymą ir Tarybos patvirtintos strategijos įgyvendinimą. 

„LRT taryba šiandien turi tokią keistą funkciją – vienu metu ji yra ir stebėtojų taryba, ir valdyba, ko pasekoje nei vieno, nei kito darbo ji negali atlikti vien dėl savo formavimo kriterijų (…). Šiandien norint sumažinti politikų arba politinio svorio dominavimą, jokių būdu jo neeliminuojant (…), tikrai būtų galima sumažinti (prezidento skiriamų Tarybos narių – ELTA) skaičių iki dviejų atstovų“, – sakė A. Zuokas. 

„Ir turime unikalią situaciją, kai regionai realiai nėra atstovaujami LRT taryboje (…). Kas galėtų skirti (LRT tarybos narius – ELTA)? Čia diskusija, bet, matyt, Lietuvos savivaldybių asociacija, aiškiai apibrėžiant kriterijus, kad tai negali būti politikas, gal net negali būti politinių partijų atstovas (…). Ir kita svarbi dalis nėra atstovaujama LRT taryboje – verslas“, – kalbėjo jis. 

Parlamentaro teigimu, narį į LRT tarybą galėtų deleguoti neformali Lietuvos verslo taryba, jungianti tris didžiausias verslo asociacijas, kurios, pasak A. Zuoko, taip pat galėtų deleguoti savo atstovą į visuomeninio transliuotojo tarybą. 

„Taip mes sumažintume politinę dedamąją, formuojant tarybos principus, ir kartu pereinant prie sisteminių pokyčių, kurie šiandien yra reikalingi“, – akcentavo politikas. 

Pastarąjį kartą J. Oleko suburta darbo grupė posėdžiavo pirmadienį. Šią savaitę iš viso numatyti trys šios grupės posėdžiai – paskutinį kartą šią savaitę darbo grupė turėtų posėdžiauti penktadienį. 

ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų,pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.