1 nuotr.Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pasirašė įsakymą dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio proanūkiui Christophʼui Matui Čiurlioniui, pranešė Migracijos departamentas.
Vyro prašymą atkurti Lietuvos pilietybę nagrinėjęs Migracijos departamentas nustatė, jog Kaune gimęs Ch. M. Čiurliono senelis Vytenis Čiurlionis 1940 metų birželio 15 dieną turėjo Lietuvos pilietybę bei iš Lietuvos išvyko iki Nepriklausomybės atkūrimo.
„Tai reiškia, jog remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis, Christoph‘as Matas turi teisę į daugybinę pilietybę“, – rašoma departamento pranešime.
Tikslinant duomenis, susijusius su giminystės ryšiais bei kitą papildomą informaciją, taip pat buvo nustatyta, jog Lietuvos pilietybę turėjęs Ch. M. Čiurliono prosenelis Jonas Čiurlionis, gimęs 1891 metais Druskininkuose, yra tikrasis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolis.
ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvoje minimos kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Šios sukakties proga visoje Lietuvoje vyks įvairūs atminimo renginiai bei iniciatyvos, skirtos pažinti menininko kūrybą bei gyvenimą.
M. K. Čiurlionis per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, nutapė daugiau negu 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.
Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.
Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų.
