Beveik pusė daugiabučių gyventojų pritartų bendrosios nuosavybės draudimui

Apklausos duomenimis, minėti 49 proc. apklaustųjų mokėtų papildomą mokestį už bendrojo naudojimo patalpų draudimą, jei jis siektų apie 2–4 eurus per mėnesį.

„49 proc. respondentų nurodė, kad tokia įmoka jiems būtų priimtina. Tai rodo, kad reikšminga dalis gyventojų suvokia bendro turto apsaugos svarbą ir yra pasirengę prie jos prisidėti finansiškai“, – pranešime teigia „Spinter tyrimų“ sociologas Ignas Zokas.

Taip pat apklausos rezultatai atskleidė aiškų gyventojų lūkestį dėl organizavimo – 62 proc. respondentų mano, kad bendrojo naudojimo patalpų draudimu turėtų rūpintis namo administratorius arba bendrija. 

Pasak Respublikinių būsto rūmų prezidento Algio Čapliko, šiais laikais didžiausi finansiniai nuostoliai dažniausiai kyla būtent bendrojo naudojimo objektuose.

„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užfiksuota ne viena situacija, kai žala daugiabučiuose siekė dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Audros plėšė stogus, vandens avarijos gadino liftus, gaisrai niokojo požemines aikšteles. Tokiais atvejais gyventojams tenka ieškoti lėšų savarankiškai – dažnai viršijančių jų finansines galimybes“, – pranešime cituojamas A. Čaplikas.

Vienas ryškiausių to pavyzdžių, jo teigimu, yra sprogimas Vilniaus Viršuliškių daugiabutyje, kurio padarinių likvidavimas pareikalavo daugiau nei milijono eurų. Nors šiuo atveju dalį išlaidų padengė savivaldybė, A. Čaplikas sako, kad tokia pagalba yra išimtinė.

„Ar realu tikėtis, kad gyventojai patys padengs tokio masto nuostolius? Praktika rodo, kad ne. Kaupiamosios lėšos tokiems atvejams nėra skirtos, o savivaldybių galimybės – ribotos. Tai reiškia, kad finansinė rizika lieka nevaldoma“, – pabrėžia jis.

Apklausą 2026 m. vasarį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu telefoniniu ir internetiniu būdu apklausta 1 017 Lietuvos gyventojų, taikant kvotinę, visą šalį reprezentuojančią atranką.