Auditas: pirmo jūros vėjo parko projekte – rizikos dėl terminų ir ketvirtadaliu išaugusių kaštų

Auditoriai nustatė rizikų, susijusių su išaugusia projekto kaina ir mažesne planuojama grąža, neefektyviu lėšų naudojimu, vėluoti galinčiais vėjo parko statybų terminais ir neatitikimais teisės aktuose nustatytam projekto finansavimo modeliui, teigiama pirmadienį paskelbtoje VK audito išvadoje.

Tarp svarbiausių VK audito rekomendacijų „Ignitis grupei“ – atlikti išsamią vėjo parko vystymo rizikų ir sąlygų analizę. 

Bendrovė turėtų įvertinti rizikas dėl rinkos pokyčių, projekto kaštų augimo, technologinių iššūkių ir priimti konkrečius sprendimus dėl tolesnio projekto įgyvendinimo.

Pagrindinės projekto brangimo rizikos – dėl pasikeitusių rinkos sąlygų

Laimėjusi valstybės konkursą, pirmojo jūros vėjo parko rangove „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „OW Offshore“ tapo 2023 m. 

Anot auditorių, projektui įgyvendinti „Ignitis renewables“ per dvejus metus panaudojo 60,3 mln. eurų,

Tuo metu planuojama projekto kaina dėl konstrukcijų ir įrangos brangimo išaugo daugiau kaip ketvirtadaliu – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.

VK vertinimu, bendrovė nepakankamai įvertino būsimus rinkos pokyčius, nes nuo 2023-ųjų planuota projekto investicijų grąža sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc., kas neatitinka įmonės siektinos grąžos lygio. 

„Tai reiškia, jog dabartinėmis rinkos sąlygomis projektas per daug rizikingas ir gali nesugeneruoti pakankamai pajamų padengti projekto kainą“, – skelbia auditoriai.

Projekto pabrangimo rizikų VK taip pat nustatė atliekant parko statyboms reikalingus projektinius jūros dugno tyrimus ir neefektyviai paskirstant jiems reikalingas išlaidas.

Auditorių teigimu, šiemet jūros dugno tyrimų iš viso atlikta už 4 mln. eurų, o didžiąją išlaidų dalį – 2,9 mln. eurų arba 73 proc. – sudarė 2 specialių laivų atvykimas ir pasirengimas darbams.

Jiems atvykus buvo atlikti tik 3 proc. (4 iš 129) numatytų dugno tyrimų, likusius 97 proc. tyrimų nuspręsta nukelti iki 2027 m. pradžios, kas reiškia, kad vykdant likusius tyrimus vėl reikės patirti tas pačias išlaidas.

„Auditorių vertinimu, sprendimas šiuos darbus išskaidyti į du etapus ir pirmu etapu atlikti mažos apimties projektinius jūros dugno tyrimus, kurie nėra privalomi statybą leidžiančiam dokumentui gauti, sudarė prielaidas neefektyviam 4 mln. eurų panaudojimui“, – teigia VK.

„Ignitis grupė“ nėra sudariusi elektros pardavimo sutarčių

2023 m. valstybės konkursą laimėjusios bendrovės įsipareigojo iki 2030-ųjų pastatyti ir pradėti eksploatuoti vėjo parką, kuris apims 120 kv. m ploto jūros teritoriją. 

Tačiau audito rezultatai nurodo didėjančią riziką, kad projekto įgyvendinimo grafike numatytu terminu vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje įrengtas nebus.

Anot VK, nors iki nustatytos elektrinių parko statybų pradžios liko mažiau nei 1,5 metų, rangovė nėra sudariusi ilgalaikių sutarčių su įmonėmis ir kitais potencialiais elektros vartotojais – nėra aišku, kas ir kokiomis apimtimis pirks elektrą, todėl, kartu augant elektrinių komponentų kainoms, gali kilti sunkumų finansuojant projektą.

Nors šiemet nuspręsta sulėtinti projekto vystymą, taip mažinant išlaidas iki minimalaus lygio ir nukeliant virš 60 proc. įgyvendinimo darbų, projekto įgyvendinimo grafike planuojama elektros gamybos data nepakeista – išliko 2030 m. vasario 12 d.

Dėl to auditoriai grupei rekomendavo patikslinti sutartis su jūros dugno tyrimus atliekančiais rangovais ir nustatyti realius darbų atlikimo terminus.

Vykstant auditui – „Ignitis grupės“ sprendimas perimti projekto kontrolę

Auditoriai taip pat įvertino, kad, nors leidimą vykdyti jūros vėjo parko projektą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išdavė „OW Offshore“ įsteigtai įmonei „Offshore wind farm 1“, praktiškai parko vystymu užsiėmė kita bendrovė, „Ignitis renewables“.

VK teigimu, tai neatitinka Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatų ir konkurso sąlygų, reikalaujančių, kad projektą įgyvendintų būtent ta įmonė, kuri gavo leidimą parko plėtrai ir eksploatacijai.

„Ši bendrovė („Offshore wind farm 1“ – ELTA) atliko tik administracinius veiksmus, o jūros dugno tyrimus ir kitus su projekto vystymu susijusius veiksmus – sutarčių su rangovais sudarymą, apmokėjimą už atliktus darbus ir kitus – vykdė „Ignitis renewables“, – nurodė auditoriai.

Tačiau spalį, VK dar atliekant auditą, „Ignitis grupė“ pranešė perimanti visą pirmojo jūros vėjo parko kontrolę – išpirko 49 proc. partnerės „Offshore wind farm 1” akcijų projekte.

Taip „Ignitis renewables” perėmė su projektu susijusius darbus, mokslinių tyrimų duomenis ir intelektinę nuosavybę, kompensavo 893 tūkst. eurų „OW Offshore“ tiesioginių su projektu susijusių išlaidų.

Visgi VK audito išvadoje „Ignitis renewables“ rekomenduojama imtis veiksmų, kad „Offshore wind farm 1“ būtų perduotas jos akcininkų „Ignitis renewables“ ir „OW Offshore“ sukurtas turtas, darbai ir įsipareigojimai ir taip būtent „Offshore wind farm 1“ įgyvendintų projektą.

Siekiant pasiekti konkurso laimėtojoms iškeltą tikslą ir iki 2030-ųjų įrengti jūros elektrinių parkus, VK taip pat pateikė rekomendaciją energetikos reguliuotojui – konkursus organizuojanti VERT turėtų jų sąlygose numatyti pareigą dalyviams pateikti visos apimties dokumentus ir dar jam vykstant informuoti apie esminių sąlygų pasikeitimus, kad būtų tinkamai įvertinta, ar dalyviai jas atitinka. 

Taip pat VERT rekomenduojama įvertinti, ar „Offshore wind farm 1“ vykdo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytas sąlygas.

Tarptautinių ekspertų atliktu vertinimu, pirmojo jūros vėjo parko projektą grupė vysto tinkamai, tačiau jūrinės energetikos sektorius susiduria su įvairiomis rizikomis.

Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus.

Visgi dar spalį pranešta, jog antrojo jūros vėjo parko rangovo konkursas neįvyko, paraišką pateikus vieninteliam dalyviui – kitai „Ignitis grupės“ įmonei.