Apeliacinis teismas atvertė dėl neapykantos kurstymo nuteisto Žemaitaičio bylą

Anksčiau R. Žemaitaičio advokatė Egidija Belevičienė buvo minėjusi, kad pats nuteistasis nori dalyvauti teismo posėdžiuose, nors tai jam nėra privaloma. Visgi, trečiadienį parlamentaras teisme nepasirodė.

„Mano ginamasis dėl iš anksto suplanuotų darbinių susitikimų, kurių negalėjo atšaukti, šiandien posėdyje dalyvauti negali“, – teisme apie tai, kodėl į posėdį neatvyko R. Žemaitaitis, pasakojo jo gynėja E. Belevičienė.

Tiesa, anot jos, R. Žemaitaitis ketina dalyvauti kituose teismo posėdžiuose. 

Teismui atvertus bylą, buvo pagarsinti joje gauti apeliaciniai skundai.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius pareiškė neprašantis byloje atlikti įrodymų tyrimo.

Tuo metu R. Žemaitaičio advokatai E. Belevičienė ir Vytautas Sirvydis turėjo kitą nuomonę. E. Belevičienė nurodė norinti pateikti prašymą dėl ikiteisminio tyrimo metu anksčiau apklaustą kalbos specialistę. Jai pritarė ir kitas nuteistojo gynėjas V. Sirvydis, jis nurodė manantis, kad kalbos specialistai byloje peržengė savo kompetencijos ribas ir ėmė vertinti R. Žemaitaičio teiginiuose minimus istorinius faktus.

„Specialistai išėjo iš ekspertizės ribų ir ėmėsi vertinti istorinius faktus“, – sakė V. Sirvydis.

Anot jo, byloje reikėtų atlikti R. Žemaitaičio teiginių kompleksinį tyrimą, kurio metu parlamentaro pasisakymai būtų įvertinti ir kalbos, ir istorinių faktų kontekste. 

„Manyčiau, kad reikėtų kompleksinės ekspertizės“, – sakė advokatas. 

Teisėjų kolegija nurodė, kad šį prašymą apsvarstys vėliau.

Kitas teismo posėdis byloje vyks kovo 16 d.

Apeliacinius skundus pateikė ir nuteistojo gynėjas, ir prokuratūra

Dėl praėjusių metų gruodžio 4 d. paskelbto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio apeliacinius skundus parašė R. Žemaitaitis, jo advokatas Vytautas Sirvydis ir Vilniaus apygardos prokuratūra. 

Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartu su advokatu prašo apkaltinamąjį nuosprendį visiškai panaikinti.

Prokuratūra siekia, kad „aušriečių“ lyderiui būtų skirta daugiau nei 10 kartų didesnė bauda – 51 250 eurų. Tokios pat baudos valstybės kaltintojas, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius prašė ir pirmos instancijos teisme. 

Prokuratūra taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo R. Žemaitaičiui buvo pašalinti tęstinę nusikalstamą veiką sudarantys žydų tautos genocido (Holokausto) menkinimo epizodai ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas „Nemuno aušros“ pirmininką R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.

Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.

Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje. 

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.