Aleknavičienė apie EP teikiamą rezoliuciją dėl LRT: negražu, toliau skaldome visuomenę

„Į tarptautinį lygmenį išėjimas su savo virtuviniais dalykais, kurie vyksta Lietuvoje, yra tikrai labai negražu ir tai kelia nepasitikėjimą mūsų valstybe investuotojams ir taip toliau. Aš manau, kad įvairių pobūdžių klausimai, kurie vyksta nacionaliniu lygmeniu, jie ir turėtų būti sprendžiami nacionaliniu lygmeniu“, – Eltai ketvirtadienį sakė V. Aleknavičienė. 

„Manau, kad tai yra negražu, mes toliau skaldome savo visuomenę ir pasirodome viešoje erdvėje, turiu omenyje už Lietuvos ribų, kaip šalis, kuri viduje neišsisprendžia savo problemų“, – tęsė ji, pabrėždama, jog šie ir panašūs klausimai turi būti išspręsti nacionaliniu lygmeniu. 

Rezoliuciją, kurioje kalbama apie bandymą perimti visuomeninį transliuotoją bei kilusias grėsmes demokratijai Lietuvoje, rengė ir pasirašė frakcijos „Atnaujinkime Europą“ nariai Dainius Žalimas ir Petras Auštrevičius, Europos liaudies partijai priklausanti Rasa Juknevičienė, „socialistų“ narė Ana Catarina Mendes, „žaliųjų“ narė Diana Riba bei „kairiesiems“ priklausantis Konstantinos Arvanitis.

Paklausta, ar ji sutinka su pasvarstymais, kad valdančiųjų pastaruoju metu inicijuoti pokyčiai LRT kelia grėsmę demokratijai ar žiniasklaidos nepriklausomybei, kultūros ministrė atsakė, jog tokių pavojų neįžvelgia.

„Ne, aš neįžvelgiu tokių pasvarstymų“, – teigė ji. 

EP rezoliucijoje dėl LRT kritikuojamos valdančiųjų inicijuotos visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisos. Pabrėžiama, jog siūlomi pakeitimai, kuriais mažinamos generalinio direktoriaus apsaugos nuo atleidimo priemonės, įskaitant paprastą balsų daugumą, slaptą balsavimą ir neaiškius motyvus, laikomi nesuderinamais su Europos Sąjungos (ES) standartais ir konstitucinėmis garantijomis, nes jie sudarytų sąlygas savavališkam politiniam kišimuisi.

Rezoliucija ragina Lietuvos Seimą atmesti svarstomus pakeitimus, palaukti Venecijos komisijos nuomonės ir visapusiškai laikytis EMFA, ESBO gairių ir Europos standartų dėl žiniasklaidos nepriklausomumo.

Be to, rezoliucijoje išreiškiamas visiškas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, LRT ir pilietine visuomene bei griežtai smerkiami teisiniai, administraciniai ir politiniai bandymai pakenkti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.

Apie šią rezoliuciją diskutuota trečiadienį Strasbūre vykstančioje EP plenarinėje sesijoje. 

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Kaja Kallas teigė, kad Komisija atidžiai stebi situaciją dėl LRT pataisų. Anot jos, įgyvendinami pokyčiai turi derėti su Europos žiniasklaidos laisvės aktu.

LRT pataisas skubos tvarka siekta priimti gruodį

Dar pernai gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.