A.de Sent Egziuperi: Gyvenimas kaip meteoro žybsnis

Antuanas de Sent Egziuperi buvo nepaprastai talentinga asmenybė įvairiose srityse. Profesionalus lakūnas tapo vienu pirmųjų Prancūzijos pašto aviacijos pilotų, dirbo Prancūzijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje. Būdamas karštas savo šalies patriotas, jis kaip karo lakūnas dalyvavo Antrojo pasaulinio karo mūšiuose ir žuvo, atlikdamas kovinę užduotį. Per savo neilgą gyvenimą A.de Sent Egziuperi sukūrė ne vieną literatūros šedevrą. Daugumą A.de Sent Egziuperi knygų įkvėpė lakūno patirtis. Gyvenimo pabaigoje A.Egziuperi parašė vieną nedidelę, visai nepanašią į kitas knygą-pasaką „Mažasis princas“ ir pats ją iliustravo. Jo pasektoji pasaka - išmintinga ir žmogiška, o jos autorius - ne tik poetas, bet ir filosofas. Paskutinę 1944 m. liepos dieną Antuanas de Sent Egziuperi išnyko žydrame danguje virš Prancūzijos Rivjeros - išvyko pasitikti žvaigždžių, kaip ir jo Mažasis princas.

Antuanas de Sent Egziuperi buvo kilęs iš senos, tiesa, nusigyvenusios aristokratų giminės. Rašytojo titulas - vikontas.

Rašytojas turėjo keturis brolius ir seseris. Kai Antuanui buvo 4 metukai, netikėtai mirė jo tėvas. Vaikai buvo apgyvendinti pas močiutę ir močiutės seserį. Vėliau motina persikėlė į Le Mano miestą ir pasiėmė jį ir kitus vaikus.

Antuanas de Sent Egziuperi mokėsi krikščioniškoje mokykloje, vėliau - jėzuitų koledže.

Jaunystėje A. de Sent Egziuperi studijavo Nacionalinės dailės akademijos architektūros fakultete.

Visą gyvenimą jo didžiausia aistra buvo dangus. Pirmą kartą jis pakilo į orą, kai jam buvo 12 metų, aišku, kaip keleivis. Jį savo lėktuvu paskraidino garsus prancūzų lakūnas G.Vroblevskis. Būtent po šio skrydžio berniukas užsidegė noru tapti lakūnu.

Antuanas de Sent Egziuperi jau vaikystėje bandė sukonstruoti lėktuvą, tiksliau, sklandytuvą iš seno dviračio, vielos, faneros ir visokio šlamšto. Įgyvendindamas svajonę apie dangų, jis iš pradžių tapo civilinės aviacijos, o paskui ir karo lakūnu.

Įgijęs savo lėktuvą, A.de Sent Egziuperi nusprendė įgyvendinti seną svajonę ir juo vykti iš Prancūzijos į Vietnamą. Skrisdamas virš dykumos jis patyrė avariją, bet jam pavyko išgyventi. Laimingai sutapus aplinkybėms jį pastebėjo vietos beduinai, kurie pavalgydino, pagirdė ir išgelbėjo nelaimės ištiktą prancūzą.

Antrąją rimtą avariją jis patyrė virš Gvatemalos, mėgindamas iš Niujorko nuskristi iki Ugnies žemės.

Per visą gyvenimą A.de Sent Egziuperi pilotuodamas lėktuvą 15 kartų patyrė avarijas.

Aistra skraidyti atsispindėjo jo kūryboje. Pirmasis publikuotas jo kūrinys taip ir vadinosi - „Lakūnas“

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, A.de Sent Egziuperi užsirašė savanoriu į Prancūzijos karines oro pajėgas. Kartu su eskadrile jis atliko daugybę kovinių ir žvalgybinių skrydžių. 1944 m. jis dingo be žinios ir tik 2000 m. jūros dugne buvo rastos rašytojo lėktuvo nuolaužos.

A.de Sent Egziuperi žūties aplinkybės paaiškėjo tik praėjus 60 metų po jo dingimo. Praėjus daug metų po tragedijos, 2008-aisiais, buvęs vokiečių karinių oro pajėgų lakūnas Horstas Ripertas prisipažino, kad tikriausiai tai jis numušė A. de Sent Egziuperi lėktuvą. 86 metų pilotas teigė tiesiog nežinojęs, kas sėdi prie prancūzų lėktuvo šturvalo, ir pasakė: jei būtų žinojęs, nebūtų šovęs į jį, nes labai mėgo A.de Sent Egziuperi kūrybą. Ką gi, karas yra karas, o likimo nepergudrausi. Bet daugelis tyrinėtojų nėra linkę tikėti vokiečių lakūnu.

A.de Sent Egziuperi lėktuvo, kuriuo jis atliko paskutinę žvalgybinę misiją, nuolaužos yra saugomos Nacionaliniame aviacijos muziejuje.

Rašytojo kūnas taip ir nebuvo rastas. Be lėktuvo nuolaužų, buvo aptikta tik apyrankė su išgraviruotais A.de Sent Egziuperi ir jo žmonos Konsuelos vardais.

A.de Sent Egziuperi buvo vedęs, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių didžiąją laiko dalį jie su žmona gyveno atskirai.

Nors buvo labai linksmas, nerūpestingas ir geraširdis žmogus, A.de Sent Egziuperi neretai kamuodavo sunki depresija.

Amžininkai pastebėjo, kad A.de Sent Egziuperi nemokėjo meluoti - iškart imdavo mikčioti ir raudonuoti.

Antuanas buvo tikras meistras rodyti fokusus su kortomis.

Įdomu, kad A.de Sent Egziuperi buvo kairiarankis.

Rašytojas patentavo keletą savo patobulintų aviacijos prietaisų.

A.de Sent Egziuperi muziejai yra įsteigti Maroke, Pietų Korėjoje ir Japonijoje

A.de Sent Egziuperi vardu yra pavadintas Liono oro uostas, gatvė, kurioje buvo rašytojo namas, 1975 m. - asteroidas Nr. 2578, Patagonijoje - kalnas (Aguja Saint Exupery).

Šveicarų laikrodžių gamintojas IWC išleido laikrodžių kolekciją „Pilot‘s Watches“, skirtą Antuanui de Sent Egziuperi.

Keletas A.de Sent Egziuperi citatų

Bijau tapti toks kaip suaugusieji, kuriems neįdomu niekas, išskyrus skaičius.

Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, akimis nematoma.

Mylėti - reiškia ne žiūrėti vienam į kitą, o abiem žiūrėti viena kryptimi.

Žmonėms jau trūksta laiko ką nors pažinti. Jie viską gatavą nusiperka parduotuvėse. Bet juk nėra tokių parduotuvių, kuriose būtų prekiaujama draugais, ir todėl žmonės nebeturi draugų.

Vertinti save yra kur kas sunkiau, negu vertinti kitus. Jei sugebi teisingai vertinti save, vadinasi, esi tikrai išmintingas.