1 nuotr.Šio ciklo rašiniuose esame jau aptarę nemaža dainių - vieni pagarsėjio tik tuo vienu, daina virtusiu eilėraščiu, kiti, kaip Salomėja Nėris ar Paulius Širvys, tapo tikrais žmonių pamėgtais dainiais.
Bet yra vienas poetas, kurį tikrai verta vadinti dainiumi. Tai lietuvių romantizmo poetas Maironis, savo kūryboje plėtojęs patriotizmo bei meilės tėvynei temas.
Jo eilėraščiais daug dainų ir giesmių sukūrė žymiausi lietuvių kompozitoriai Aleksandras Kačanauskas, Česlovas Sasnauskas, Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Gruodis. Kas nežino ar negirdėjo tokių populiarių Maironio tekstais sukurtų dainų - „Lietuva brangi", „Kur bėga Šešupė", „Už Raseinių, ant Dubysos", „Kur lygūs laukai", Oi, neverk, motiušėle"?
Maironio kūryboje žmonės rado tobulą savo pačių gyvenimo, minčių bei jausmų išraišką, todėl neatsitiktinai daugelis poeto eilių tapo nuostabiomis ir dažnai kartojamomis dainomis.
Realioje kasdienybėje „pasimiršdavo" autoriaus ar kompozitoriaus pavardės, tad tos melodijos virto tikrai liaudiškomis...
Apie Maironio eilėmis sukurtas dainas bei giesmes labai gražiai yra pasakęs poetas Sigitas Geda, teigęs, kad „Maironio poezijoj žodžiai tik punktyru nužymi vaizdą nežemiško poetinio apreiškimo šviesoj... Tai jau amžinybės dvelksmas, ir kitaip čia nepasakysi... Tokius amžinybės, idealybės vaizdus, palyginimus, sąskambius dieviškoji Mūza ir šnabždėjo Maironiui".
Bene daugiausia (virš dvidešimties) muzikos kūrinių Maironio tekstais yra parašęs Juozas Naujalis. Maironis jau savo gyvenamuoju metu buvo tapęs pripažintu poezijos klasiku. Juozas Naujalis buvo vadinamas lietuvių muzikos patriarchu.
Šiuos abu kūrėjus vienijo panaši estetinė bei visuomeninė samprata, meninės prigimties bei pilietinės pozicijos panašumas. „Tai buvo du neišskiriami bičiuliai,- yra sakęs teatralas Antanas Sutkus, - du meno žmonės, kuriuos suvedė ir stipriai susiejo kūrybos nuotaikos. Ne vieną kartą, naują eilėraštį parašęs, poetas skubėjo jį pasiūlyti kompozitoriui".
Šis kūrybinis duetas gražiai praturtino lietuvių kultūros aukso fondą. Muzikologo Jono Vytauto Bruverio žodžiais tariant, dainingos, lengvai įsimenamos Juozo Naujalio melodijos nešė uždegantį Maironio žodį į tolimiausius Lietuvos kampelius.
Gražiausias šio kūrybinio dueto vainikas - tautos giesme neabejotinai tapusi melodija „Lietuva brangi". Didžiai prasmingos Maironio eilės jaudina kiekvieno lietuvio širdį, įspūdingai perteikia patirtų tautos kančių prisiminimus, didingą Lietuvos praeitį. Labai gražiai šią giesmę įvertino Konradas Kaveckas, sakęs, jog jos melodija „kyla ir vėl slūgsta, garsindama tą, kuris dainuoja, ir tą, kuris klauso".
Ši melodija neatsitiktinai tapo pagrindiniu kone visų dainų švenčių akcentu. O juk buvo metas, kai po tarybinių himnų jose skambėdavo ideologizuotos dainos apie tai, kaip „prie Nemuno kitas išaušo jau rytas"...
Gerai pamenu, kai padainavus pagrindinį repertuarą, choristai savaime vieningai užtraukdavo giesmę „Lietuva brangi" - jai pritardavo visi žiūrovai. Taip ši melodija jau tuomet žadino būsimąjį Atgimimą...
Prisiminkime tą garsiąją „Jaunimo giesmę"...
Užtrauksim naują giesmę, broliai,
Kurią jaunimas tesupras!
Ne taip giedosme, kaip, lig šiolei:
Kitas mąstysime dūmas.
Priedainis:
Drąsiai, aukštai
Pakils balsai:
Išauš kita gadynė!
Užgims darbai,
Prašvis laikai,
Pakils jauna tėvynė!
Aušra naujos gadynės teka:
Nušvis ir saulės spinduliai;
Juk nujautimas širdžiai šneka
Taip aiškiai, linksmai ir saldžiai.
Tas ne lietuvis, kurs jos būdo,
Jos žemės dainų nemylės:
Neverks, kad patys sūnūs žudo
Kas verta meilės ir garbės.
Į darbą, broliai, vyrs į vyrą,
Šarvuoti mokslu atkakliu!
Paimsme arklą, knygą, lyrą
Ir eisim Lietuvos keliu!
Pirmą kartą šis eilėraštis publikuotas 1895 metų rinkinyje „Pavasario balsai", vėliau daug kartų skelbtas ir periodikoje.
Beje, šis kūrinys pradžioje vadintas „Užtrauksim naują giesmę", vėliau įsitvirtino kitas, šiandien čia aptariamas pavadinimas „Jaunimo giesmė". Pats eilėraštis yra gerokai ilgesnis už dainuojamą giesmę.
Dar 1920 metais Juozas Naujalis nurodė, jog atliekant šią giesmę patariama imti tik antrą, septintą ir paskutinį posmus, kas ir padaryta šiame tekste.
„Jaunimo giesmę" dažnai atlikdavo Amerikos išeivių chorai, ji dažnai skamba dainų šventėse, ją mėgo dainuoti ir mūsų estrados solistai. Ypač įdomią giesmės interpretaciją yra pateikęs jaunimo ansamblis „Thundertale".
Graži tradicija gimė Kaune. Čia pavasariais, prie didžiojo dainiaus paminklo, susirenka miesto gimnazistai ir gieda „Jaunimo giesmę", primindami, kad Maironio priesakai aktualūs ir šiandien, kad jaunimas eis Lietuvos keliu...
