respublika.lt

D.Grigienė: Žolės riedulys - tai diagnozė

(0)
Publikuota: 2014 kovo 02 16:11:54, Sidas AKSOMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
PASIEKIMAS. Šiaulių „Gintros-Strektės-Universiteto“ žaidėja Donata Grigienė praėjusį savaitgalį tapo Europos klubų uždarų patalpų čempionato II diviziono varžybų nugalėtoja, o pati žaidėja pelnė geriausios puolėjos apdovanojimą

Daugkartinės moterų žolės riedulio čempionės Šiaulių „Gintros-Strektės-Universiteto“ žaidėja  26 metų Donata Grigienė su komandos draugėmis Europos klubų uždarų patalpų čempionato II diviziono varžybose padarė tai, kas nepavyko analogiškose varžybose ginant Lietuvos rinktinės garbę.

Šiaulietės, sudarančios Lietuvos rinktinės pagrindą, praėjusį savaitgalį Europos moterų žolės riedulio klubų uždarų patalpų „Trophy“ taurės varžybose iškovojo aukso medalius ir po dvejų metų pertraukos grįžo į aukščiausiąjį divizioną, o D.Grigienė buvo pripažinta geriausia turnyro puolėja. Nors sausio pabaigoje Šiauliuose dėl kelialapio į aukščiausią Europos moterų žolės riedulio uždarų patalpų čempionato divizioną kovodama Lietuvos rinktinė iškelto tikslo neįgyvendino: šeštą vietą užėmusios lietuvės ir toliau kovos II divizione.

- Kas lėmė, kad rinktinei įveikti barjero nepavyko, o beveik tos pačios sudėties klubas jį įveikė? - pasiteiravo „Sporto gyvenimas“ Donatos GRIGIENĖS.

- Abiejuose čempionatuose mūsų komandos pagrindinė sudėtis buvo ta pati - rinktinės garbę gynė 9 „Gintros-Strektės-Universiteto“ žaidėjos. Lietuvos rinktinės mačai su itin pajėgiomis varžovėmis mums buvo labai gera patirtis aukštam rezultatui pasiekti klubų varžybose. Generaline repeticija šiuose dviejuose čempionatuose visada tampa ne klubų, o rinktinių varžybos, mat rinktinės rungiasi sausio mėnesį, o klubai - tik vasarį. Daugelio užsienio šalių rinktinės yra formuojamos ne vieno, bet kelių klubų pagrindu, nes ten kur kas didesnė žaidėjų atranka negu Lietuvoje. Tačiau tai, kad po rinktinių čempionato išlikome beveik tos pačios sudėties, mums buvo didžiulis pranašumas klubų varžybose. Žinojome, kokios varžovės mūsų laukia, koks jų žaidimo stilius. O varžovės tikrai nebuvo silpnesnės. Anglijos klubui, kuris užėmė 2-ąją vietą ir taip pat pateko į aukščiausiąjį divizioną, atstovavo keturios olimpinės rinktinės narės. Su anglėmis sužaidėme lygiosiomis - 2:2. Dauguma Škotijos klubo atstovių taip pat atstovauja rinktinei. Rinktinių lygmeniu škotėms nusileidome, o dabar jas nugalėjome 2:1. Atsirevanšavome ir belgėms: rinktinei nusileidusios 1-4, klubų čempionate jas įveikėme 7:2.

- Tačiau klubas, pasitelkęs į pagalbą būrį pajėgių legionierių, tikriausiai galėtų mesti iššūkį bet kurios šalies rinktinei?

- Ši sporto šaka visame pasaulyje nėra profesionali. Ne visos profesionalės yra ir Europos žolės riedulio viršūnėje įsitvirtinusios olandės bei vokietės. Šios valstybės turi dešimtis tūkstančių žaidėjų, iš kurių labai nesunku atrinkti 12 pačių geriausių. Dažnas užsienio klubas atlyginimus moka tik legionierėms. Iš šiame Europos čempionate dalyvavusių klubų legionierėmis pasistiprinęs buvo tik Italijos klubas, jam atstovauja dvi ukrainietės. Profesionalus požiūris į žolės riedulį vyrauja buvusiose sovietinio bloko šalyse. Štai baltarusės, 10 metų atstovavusios nacionalinei rinktinei, net užsitarnauja sportininko pensiją. Joms kiekvieni žaidimo metai įskaičiuojami į darbo stažą. Azerbaidžane vykdoma labai griežta legionierių atranka, tačiau, patekus į šios šalies klubą, yra galimybė uždirbti daugiau nei bet kuriame Vakarų Europos klube. O Lietuvoje žaidėjos negauna nei atlygio, nei socialinių garantijų. Mums tai yra hobis.

- Tai jūs šaliai ir klubui atstovaujate neatlygintinai?

- Yra dvi medalio pusės. Materialinio atlygio negauname, tačiau yra kitas - moralinis... Lietuvos žolės riedulio federacijos, Šiaulių miesto ir klubo vadovai visuomet stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas siekti aukšto rezultato. Todėl šiais metais mūsų klubas pirmą kartą surengė Europos čempionato varžybas gimtajame mieste. Čempionatą pradėjome pakilios nuotaikos: prieš jį įsigijome naują sportinę aprangą ir inventorių, jautėme namų sienas, ištikimiausių sirgalių palaikymą. Visa tai buvo didžiulis stimulas, kuris padėjo iškovoti tokį rezultatą. Ypač gerų emocijų suteikė įspūdinga Šiaulių arenoje vykusio Europos čempionato apdovanojimo ceremonijos šventė. Už visa tai esame dėkingos komandos ir Šiaulių miesto vadovams.

- Ar „Gintra-Strektė-Universitetas“ turi rimtų konkurenčių Lietuvos čempionate?

- Labai gaila, bet lygiaverčių varžovių Lietuvos čempionate mūsų komandai trūksta. Lengvai įveikiame jaunąsias Kelmės, Širvintų, taip pat Šiaulių „Klevo-Jomos“, kurioje sportinę karjerą pradėjome pačios, komandas. Šiaulių sporto mokyklos „Klevas“ treneriai atlieka didžiulį darbą - augina jaunąsias sportininkes, kurios nuolatos papildo mūsų komandą. Intrigą Lietuvos čempionate jaučiame tik žaisdamos su dviem sostinės ekipomis: su „Žuvėdra-Tauru“ ir „HFTC-Tauru“. Šių ekipų žaidėjos kovoja dėl antrosios čempionato vietos. „Žuvėdra-Tauras“ yra jaunos, ambicingos, perspektyvios merginos. O dauguma HFTC žaidėjų karjerą pradėjo dar tarybiniais metais Rimanto Čaikausko treniruojamuose Šiaulių „Šiauliuose“, kurie kadaise ir pradėjo rašyti žolės riedulio istoriją. Čia teberungtyniauja ir Virginija Čaikauskienė, ir Aušra Janutaitė, vartus itin patikimai ir užtikrintai gina ne kartą geriausia Europos vartininke pripažinta Rasa Čepienė. Šios žaidėjos taip pamėgusios šią sporto šaką, kad negali su ja atsisveikinti, jos yra puikus ištvermės pavyzdys ne tik jaunoms sportininkėms, bet ir mums.

- Kada pagaliau šiaulietės galės pasidabinti aukščiausiojo Europos diviziono medaliais?

- Prieš kelerius metus „Gintra-Strektė-Universitetas“ aukščiausiame Europos divizione užėmė 4-ąją vietą. Kovoti dėl medalių šiame divizione yra beprotiškai sunku, nes ten rungiasi komandos šalių, turinčių didžiulį riedulininkių pasirinkimą. Mes, kaip mėgėjos, negaunančios jokio atlygio ir negalinčios pasigirti žaidėjų gausa, Europos kontekste esame gana aukštai. O tokio fenomeno paslaptis paprasta: žaidžiame ne už pinigus, o iš meilės ir aistros šiai sporto šakai. Tai mums įskiepijo pirmieji treneriai. Kitaip sakant, jaučiame priklausomybę nuo šios sporto šakos. Taip pat manau, kad trenerių kompetencija ir sprendimai varžybų metu yra europinio elito lygio.

- Kaip nutiko, kad jūs, būdama geriausia 2010-ųjų Lietuvos žolės riedulininkė, susipažinote, o vėliau ir sukūrėte šeimą su geriausiu 2010 ir 2011 metų Lietuvos regbininku Mindaugu Grigu? Geriausi traukia geriausius?


- Susipažinome 2011-ųjų kovo pabaigoje Šiaulių manieže, kur turėjome tą patį bendro fizinio parengimo trenerį. Balandžio 1-ąją susitikome puodelio arbatos, po pusės metų susituokėme. O jau kitų metų balandžio 1-ąją mums gimė dukrytė Gustė. Taip jau išėjo, kad mūsų porą nuo pat pradžių lydėjo tarytum magiška numerologija: abu žaidėme ir tuo pačiu 8 numeriu.

- Augote sportininkų šeimoje, susituokėte taip pat su sportininku. Ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui, kai didelę dalį laisvalaikio atima sportas?


- Mano tėtis - buvęs Lietuvos futbolo čempiono Mažeikių „Romar“ vartininkas, mama daugiau nei du dešimtmečius žaidė žolės riedulį Šiaulių „Šiauliuose“, vyras rungtyniauja daugkartinės šalies regbio čempiono „Vairo-Jupojos“ komandoje. Aš žolės rieduliu gyvenu: ir žaidžiu, ir treniruoju „Šiaulių“ vaikinų žolės riedulio komandą. Vyras juokauja, kad žolės riedulys man - tai diagnozė. Ir negaliu tam nepritarti. Galėtume kabinti lazdas ant vinies ir atsisveikinti būdamos viršūnėje, bet aistra žaisti kur kas didesnė už norą pailsėti.

- Kas imlesni žolės rieduliui, vyrai ar moterys?

- Mano auklėtiniai, kurių pagrindą sudaro 16-18 metų vaikinai, sėkmingai rungtyniauja Lietuvos vyrų čempionato A diviziono varžybose. Šiuo metu uždarų patalpų Lietuvos vyrų čempionate užimame antrąją vietą, lauko čempionate pernai iškovojome bronzą, praėjusiais metais taip pat tapome salės ir lauko žolės riedulio šalies jaunių čempionais. Net 6 mūsų komandos vaikinai atstovavo Lietuvos rinktinei (iki 18 metų). Neabejodama galiu pasakyti, kad žolės rieduliui imlesni vyrai. Čia, kaip ir kiekvienoje sporto šakoje, jie gali pasiekti kur kas daugiau nei moterys. Mūsų treneris Vaidotas Vaičeliūnas taikliai yra pasakęs: Šiauliuose statant žolės riedulio pamatus padaryta taktinė klaida, kad visas dėmesys sutelktas į moterų žolės riedulį, o vyrai nustumti į antrą planą. Dėl to net įsigalėjo klaidingas stereotipas, kad žolės riedulys - moterų sporto šaka, ir tenka įdėti daug pastangų jį laužant. Laimė, sėkmingi pirmųjų Šiaulių žolės riedulininkų laimėjimai padeda pralaužti ledus.

 

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s