respublika.lt
LRDT LYRAS

Algirdas Šocikas: "Man nesisekdavo pralaimėti" (3)

2008 gegužės mėn. 10 d. 12:16:00
www.vakarozinios.lt

Gegužės 14 dieną 80-ąjį jubiliejų švęs Lietuvos bokso legenda - Algirdas Šocikas. Išskirtiniame interviu su "Vakaro žiniomis" ringo džentelmenas prisimena mitais apaugusias savo pergales ir pasakoja apie sporto žvaigždės dalią senatvėje, - praneša dienraštis "Vakaro žinios".

- Gerbiamasis Algirdai, kaip jaučiatės tokios solidžios sukakties išvakarėse?

- Gerai! Neturiu jokių rimtų sveikatos problemų. Sąnarius paskauda, galva irgi nemažai nukentėjusi. Ir dar kaip, pasakyčiau, nukentėjusi - gavęs į ją daug kartų. Boksininkui tai neišvengiama. Dėl to atmintis turbūt šlubuoja. Apskritai, savijauta negaliu skųstis. Niekada nerūkiau, neprisigeriu tiek, kad kitiems maišyčiau - kodėl turi būti blogai? (Juokiasi.)

- Per savo karjerą iškovojote daug trofėjų. Ar kurį nors iš jų galima pavadinti išskirtiniu, mieliausiu širdžiai?

- Sunku įvardyti kurį nors vieną apdovanojimą, nes visi, kuriuos esu gavęs, man vienodai brangūs ir mieli. Na, gal vis dėlto arčiausiai širdies - pirmasis, 1953 metais Varšuvoje gautas Europos čempiono diržas, kuriuo buvau apjuostas. Po dvejų metų, kitame Europos čempionate Berlyne, gavau dar vieną tokį patį diržą.

- Ar liko svajonių, kurių ringe taip ir nepavyko įgyvendinti?

- Kartais pagalvoju, kad viską, ko siekiau, pasiekiau, visas svajones įgyvendinau. Kitąsyk susimąstau, kad dar reikėjo padaryti tą ar aną... Ko gero, gana nemažai svajonių taip ir liko svajonėmis. Nieko nepadarysi, matyt, tai buvo neišvengiama.

 - Kaip pasikeitė boksas nuo to laiko, kai baigėte karjerą? Ar tų laikų čempionai kaip ir jūs galėtų mesti iššūkį dabartiniams boksininkams, pavyzdžiui, broliams Kličko?

- Profesionalaus boksininko karjerą baigiau 1956 metais, po gero dešimtmečio intensyvaus darbo. Vėliau kurį laiką dirbau teisėju, po to tapau bokso treneriu. Iš tiesų, anų laikų boksas ir šiandieninis - ne visai tokie patys. Nors kovos taisyklės yra likusios tokios pačios, kai kurie elementai pasikeitę. Bokso kovų lygis, mano nuomone, kasmet kyla, tačiau anksčiau sąlygos užsiiminėti šiuo sportu, mano įsitikinimu, buvo geresnės negu dabar. Būdavo daug daugiau varžybų, tam skirtų renginių. Dabar nelabai yra ką finansuoti, nes su boksu susiję sporto renginiai nedažni. Aišku, jei neįskaitysime tarptautinio kasmetinio, gegužės mėnesį organizuojamo mano vardo bokso turnyro. Dar vienas pastebėjimas: mano nuomone, anksčiau atėjusieji į šį sportą buvo atsakingesni, motyvuotesni nei šių laikų boksininkai. Dėl iššūkių sunku spręsti. Tiek ankstesniais, tiek šiais laikais yra nemažai dėmesio vertų boksininkų, su kuriais būtų įdomu pakovoti. Aišku, aš jau tokio amžiaus, kad ne apie kovas reikia galvoti.

- Ar nesigailite, kad sportavote tokiais laikais ir tokioje šalyje, kai boksininkai negalėjo užsidirbti milijonų, kaip dabartiniai atletai?

- Aš, kaip ir kiti sportininkai, tuomet net negalvodavau apie pinigus, juo labiau - milijonus. Tiesiog man boksas patiko. Baigęs vidurinę mokyklą nuėjau į "Žalgirio" draugijos salę, susitariau su treneriu Leonu Misiūnu, ir pradėjau. Tačiau visai negalvojau, neplanavau, kokių rezultatų sieksiu, dėl ko kovosiu. Tiesiog buvo įdomu. Nes boksas išryškina pajėgesnį varžovą, o kartą ar kelissyk ringe nugalėjus, apima dar didesnis azartas. Aišku, pasitaikydavo, kai ringą tekdavo palikti nuleista galva. Bet man, tiesą sakant, nelabai sekdavosi pralaimėti...

- Ar sekate dabartinių Lietuvos boksininkų pasirodymus? Galbūt matote jaunuolių, kurie ateityje galėtų pratęsti jūsų, Dano Pozniako, Ričardo Tamulio ir kitų tradicijas?

- Kaip neseksi! Visa, kas susiję su boksu, man labai įdomu. Taip, yra jaunų, gabių ir talentingų boksininkų. Tik norisi visiems priminti, kad boksas - ne šiaip jėgos ar kūno demonstravimas. Tai tokia sporto šaka, kai, norėdamas sportininkas pasiekti tam tikrą rezultatą, turi daug ir intensyviai dirbti. Griežtai laikytis nustatyto režimo, drausmės.

- Ar jaučiate valstybės, sporto institucijų dėmesį? Ar Lietuvoje karjerą baigę sportininkai sulaukia pakankamai dėmesio?

- Dėmesį gal ir parodo - visokių popieriukų (A.Šocikas turėjo omenyje įvairius diplomus - red.) daug esu prikaupęs. O dėl pagalbos... (ilgai galvoja). Man tos pagalbos nelabai ir reikia. Tiesą sakant, valstybė niekada pinigų nešvaistė, juo labiau - šiais laikais. O, galų gale, kiek galima žmogų remti! Dabar tai nemadinga. Baigei karjerą - ir traukis. Kas bus, kai kiekvieną senį reikės sužiūrėti?

Neiškentęs į pokalbį įsitraukia A.Šociko sūnus Gintautas: "Bet neturėtų likti pamiršti tie, kurie garsino Lietuvą. Tu sportui atidavei visas jėgas, praradai sveikatą - dabar vargsti dėl sąnarių, galvos skausmų  - argi ne apmaudu, kai iš aukštų valdininkų gauni pakvietimą į renginį, tačiau niekas nepasidomi, ar turėsi galimybę, ar užteks jėgų jį pasiekti? Ar nereikia transporto - niekas nepasiteirauja. Į sanatoriją irgi kelialapio niekada negavai, ir vitaminų ar maisto papildų būtų ne pro šalį..."

A.Šocikas: Kam man ta sanatorija ar vitaminai? Nereikia nieko. Nenoriu niekam jaustis skolingas. Gana man to dėmesio. Ką savo rankomis užsidirbau, to ir pakanka.

- Jus dažnai vadino ir vadina ringo džentelmenu. Ar tarp jaunimo matote daug boksininkų, kurie irgi nusipelnė šio garbingo epiteto?

- Yra tokių, bet nedaug.

- Koks turėtų būti tikrasis boksininkas? Užtenka tik raumenų ir geros reakcijos, ar vis dėlto svarbiausios yra psichologinės savybės?

- Mano nuomone, boksininkui taip pat svarbu ir greita orientacija, puikus fizinis pasirengimas, taip pat - ir psichologinis nusiteikimas kovai, susikaupimas, pasitikėjimas savo jėgomis. Jis turi nebijoti sunkaus, pasiaukojančio darbo, laikytis geležinės drausmės. Juk viena akimirka ir ilgai puoselėtos svajonės gali staiga pražūti...

Algirdo Šociko dosjė

Gimė 1928 m. gegužės 14 d. Žaliame Ostempe, Kaišiadorių rajone.

Daugkartinis Lietuvos, Pabaltijo, tarptautinių studentų žaidynių, Sovietų sąjungos, Europos (1953, 1955 m.) sunkiojo svorio bokso čempionas, Helsinkio olimpiados dalyvis, bokso teisėjas, treneris, knygų autorius.

128 kovos - 188 pergalių (73 - nokautais).

Įsimintiniausia pergalė: 1953 m. Maskvoje įvykusiame Sovietų sąjungos čempionate, kai buvo įveiktas rusas Nikolajus Koroliovas.

Žmona Aldona (kartu jau 58 metai). Užaugino tris vaikus: du sūnus ir vieną dukterį. Sūnus Raimundas miręs.


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RINKIMAI: artėjant balsavimui savivaldybių rinkimuose Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas išsiuntė balsavimo vokus tarptautinėse operacijose tarnaujantiems Lietuvos kariams, kurie vieni pirmųjų pasinaudos teise atlikti pilietinę pareigą.
  • UŽDARĖ: Indijos sostinės valdžia dėl priešgaisrinio saugumo normų pažeidimų uždarė 58 viešbučius ir svečių namus Karol Bagho kvartale ir aplinkiniuose rajonuose Naujojo Delio centre; miesto tarnybos patikrino daugiau kaip 80 viešbučių po smarkaus gaisro viešbutyje „Arpit Palace“, per kurį žuvo 17 žmonių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar dalyvavote Vasario 16-osios renginiuose?

balsuoti rezultatai

Ar dėl duobių keliuose jums teko patirti automobilio gedimų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1     +2 C

+2    +3 C

 

-3    -2 C

+5    +8 C

+4    +6 C

 

-2    +1 C

7-12 m/s

4-7 m/s

 

 2-3 m/s

 

USD - 1.1328 PLN - 4.3292
RUB - 74.9142 CHF - 1.1361
GBP - 0.8762 NOK - 9.7508
reklama
samba