respublika.lt

Kybartai - tarpukario futbolo fenomenas

2019 birželio mėn. 24 d. 07:10:20
Algirdas Klimkevičius

Prieš porą savaičių Kybartuose garsiam futbolo treneriui Vytautui Kochanauskui buvo pastatytas paminklas. Nenuostabu, kad paminklas futbolo asmenybei atsirado būtent šiame mieste. Kybartai meile futbolui garsėjo dar tarpukario laikais. „Sveikatos“ komanda triuškino varžovus tarptautinėse rungtynėse ir buvo vienintelė provincijos ekipa, metusi iššūkį Kauno bei Klaipėdos klubams.

 

Dinastijos pradininkas

Birželio 8 d. Kybartuose vyko neeilinė šventė. Į stadioną sugužėjo bent pusė miesto gyventojų (apie 2 tūkst.), kurie stebėjo, kaip buvo atidengtas paminklas Kybartų futbolo patriarchui Vytautui Kochanauskui (1924-1987). Šventėje dalyvavo buvęs Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo narys Kęstutis Smirnovas, Marijampolės, Vilkaviškio futbolo vadovai.

V.Kochanauską galima vadinti futbolui pasišventusio žmogaus etalonu. Augęs ir sporto pradmenis įgijęs nepriklausomoje Lietuvoje, Vytautas kaip žaidėjas, treneris ir organizatorius išgarsėjo sovietų nelaisvės metais. Jo vardas buvo žinomas visoje Lietuvoje.

Vienas iš V.Kochanausko auklėtinių - Algimantas Liubinskas, buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris, prieš tai žaidęs Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandoje. TSRS jaunimo rinktinės nariu buvo Vitalis Levendrauskas. Vytauto pėdomis pasukęs sūnus Rimvydas išugdė kelias dešimtis žinomų futbolininkų, tarp jų - vartininką Gintarą Staučę. Kochanauskų futbolo dinastiją tęsia Vytauto vaikaitis Lukas.

Mokytojai - vokiečiai

Su didžiausia pagarba V.Kochanauskui turime pripažinti, kad Kybartų futbolo pradai slypi ankstesniame laikotarpyje - nepriklausomos Lietuvos (1918-1940 m.) sportinio judėjimo saulėtekyje. Simboliška, bet tikrai nekeista, jog paminklas futbolui pasišventusiai asmenybei atsirado būtent šiame mieste. Kybartai dar prieškario laikais buvo Lietuvos futbolo fenomenas.

Kybartai, būdami per žingsnį nuo Vokietijos miestelio Eitkūnų, jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą turėjo galimybę susipažinti su futbolu. Futbolas, į Vokietiją įžengęs XIX amžiaus pabaigoje, buvo užkariavęs ir jos pakraščius. Dar 1912 m. į Eitkūnus žaisti keliavo Kauno futbolininkai. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1919 m. Kybartuose atsirado pirmoji futbolo komanda „Banga“. Seni kybartiečiai tvirtina, kad ji buvo jau 1918 m. Tačiau ne jai, o kitai komandai - „Sveikatai“ - teko garbė išgarsinti Kybartų vardą. „Sveikatos“ aprangos spalvos - mėlyna ir raudona.

Tarpukariu „Sveikata“ lygiavosi į garsiausias Lietuvos komandas - Kauno LFLS, „Kovą“, KSK ir LGSF, Klaipėdos KSS ir „Švyturį“. Pagal šalies rinktinei išugdytus žaidėjus Kybartams neprilygo nė vienas periferijos miestas.

Autobusas komandai

Apie Kybartų futbolo ištakas skaitome Boleslovo Krulevskio užrašuose: „Pirmieji entuziastai - tvėrėjai ir žaidėjai - buvo Petrukaitis, broliai Šislos, Kančius, Radzevičius (pirmasis vartininkas), Sičiovas, Vilkaitis - komandoje žaidė keturių tautybių žmonės, t.y. lietuviai, rusai, vokiečiai, žydai. „Sveikatos“ komandos įkūrėjas - vokietis Freitachas. Pirmoji futbolo aikštė buvo įrengta prie geležinkelio, buvo neaptverta, nelygi, šlapia. Komanda žaisdavo su vietine „Makabi“, Rytprūsių artimesnėmis komandomis.“

„Sveikata“ pradėjo garsėti, kai 1922 m. birželio 10 d. buvo įregistruota Vilkaviškio apskrities viršininko raštinėje. Komandą papildė nauji žaidėjai kybartiečiai, bet ji nevengdavo pasinaudoti ir neteisėtomis Eitkūnų „Ost“ futbolininkų paslaugomis. Tuo metu komandos vadovybę sudarė Baznovas, Kremeris, Geležiūnas. Pirmąjį dešimtmetį daug padėjo muitininkas A.Draugelaitis. Kad išlaikytų komandą, jis pradėjo pardavinėti savo žemes, nupirko autobusą, o uždirbtas pajamas už keleivių vežimą skirdavo komandos reikalams. Autobusu naudojosi ir futbolininkai, vykdami į rungtynes.

Šaulių globa

Pirmųjų žingsnių būta sunkių: 1923 m. rugsėjį „Sveikata“, nuvykusi į Kauną, „Vyčiui“ pralaimėjo 0:6, o revanšo rungtynėse savo aikštėje taip pat nusileido kauniečiams - 1:6. 1925 m. susitikusi su Kauno KSK, „Sveikata“ pralaimėjo jau tik 0:1. „Kauno naujienos“ rašė: „Kybartų „Sveikatos“ geroji pusė - greitas bėgimas, tvirti smūgiai ir atkaklumas. Geriausia linija - gynimas ir ypač vartininkas. Silpnesnė pusė - per daug aukšti kamuoliai, silpna technika valdyme kamuolio galva ir kojomis. Bet, nežiūrint į tai, jie galėtų dalyvauti IA (antrojo diviziono, - aut. past.) komandų pirmenybėse.“

1925 m. vėlyvą rudenį „Sveikata“ nusipelnė šiltesnių žodžių. Po rungtynių su Kauno „Makabi“ „Kauno naujienos“ svarstė, jog Kybartų komanda tikrai gali dalyvauti IA pirmenybėse: „Apie tai teigiamai sprendžiame iš to, kad jų žaidimas užsienyje (Gumbinėje) ir laimėjimas ten, laimėjimas prieš „Makabi“ 2:0 ir du kartus pralaimėjimas KSK, pasako, kad ji drąsiai gali dalyvauti, nes jie yra žymiai pajėgesni už „Makabi“. Be to, jie ne taip toli nuo Kauno ir kiekvieną sekmadienį galėtų atvykti, tas nesudaro didelių išlaidų.“

Apie 1927 m. „Sveikatos“ veikla labai susilpnėjo, dalis žaidėjų perėjo į Kauno komandas, kiti pradėjo mažai domėtis futbolu ar apskritai jį metė. Tai pastebėjusi Kybartų šaulių valdyba sumanė paimti komandą savo globon ir tai padarė 1928 m. „Sveikatai“, tapusiai šaulių būrio sporto sekcija, buvo sukurta atskira valdyba.

1929 m. komanda pasiekė neeilines pergales - Rytprūsių Pilkalnio „Entrakt“ ekipą nugalėjo 9:1, o Eitkūnų „Spielvereinigung“ - 10:1. „Sveikata“ turėjo ir rezervines komandas, kurios dalyvavo Suvalkijos apygardos varžybose. Maždaug 1930 m. „Sveikatą“ užsimota likviduoti ir įkurti provokišką „KSK-Kultus“ klubą, tačiau sveikas protas nugalėjo - komanda išliko.

Žinomi net Karaliaučiuje

1930 m. gegužę „Sveikata“ priimta į Lietuvos futbolo lygos Kybartų apygardą. Tų metų Lietuvos pirmenybėse „Sveikata“, be gailesčio 8:1 sutriuškinusi Marijampolės LFLS ir 9:0 - Vilkaviškio „Taurą“, pusfinalio dvikovoje neįstengė rimčiau pasipriešinti Kauno LFLS - 1:9. Tais pačiais 1930-aisiais „Sveikatos“ vardas vis labiau plito į Vokietijos gilumą. Ji sutriuškino Gumbinės komandą, dukart nugalėjo Eitkūnų ekipą. Po šių laimėjimų kybartiečiams atiteko sidabrinė taurė. Prie geležinkelio stoties juos pasitiko Kybartų burmistras Budzevičius, kuris „suruošė pirmos klasės bufete sportišką vakarienę“.

„Sveikatos“ vardo aidas pasiekė Karaliaučių ir paskatino šio miesto „Hanso“ komandą atvykti į Kybartus. Rungtynės, vykusios naujoje aikštėje, grojant muzikai, baigėsi 0:0. Pakartotinės rungtynės Karaliaučiuje taip pat baigėsi lygiosiomis - 4:4. Kitą dieną mače su garsia „Konkordijos“ ekipa kybartiečiams pritrūko jėgų - pralaimėta 1:3.

1931 m. liepą „Sveikata“ ir vėl pamokė Gumbinės, Stalupėnų bei Eitkūnų komandas. Eitkūnų laikraštis „Ost-deutsche Grensboten“ rašė: „400 žiūrovų matė labai įdomų žaidimą. Lietuvių lygos komanda parodė technišką ir labai gražų žaidimą, kokio pas mus trijų apskričių komandos negali parodyti.“ 1931 m. birželį pirmą kartą surengtas tarptautinis turnyras Kybartų ūkininkų draugijos taurei laimėti. Jame dalyvavo šeimininkai, komandos iš Kauno, Vokietijos miestų Pilkalnio ir Stalupėnų.

Šalia prizininkų

1931 m. įkūrus Lietuvos aukštąją lygą (vėliau - Lietuvos lyga, LL), joje buvo 4 klubai iš Kauno, 2 - iš Klaipėdos ir vienas iš periferijos - Kybartų „Sveikata“. Savo atstovų neturėjo net Šiauliai ir Panevėžys.

Permainingas buvo 1932-ųjų futbolo sezonas. Metų pradžioje išrinkta nauja „Sveikatos“ klubo valdyba. „Suvalkietis“ jai palinkėjo „sutvarkyti šią žymiausią Suvalkijos sporto organizaciją, kad futbolistų tarpe vyrautų tikra sporto dvasia, nes brutalumas, kuris ir šių metų rungtynėse spėjo pasireikšti, visiems gėdą daro“. Brutalumu pavadintas šiurkštus žaidimas.

Tais pačiais 1932-aisiais „Sveikata“ smarkiai „nukraujavo“. Kybartuose įkūrus JSO futbolo komandą, dalis „sveikatiečių“ dėl materialinių motyvų - vieni gavo darbą, kiti buvo paremti finansiškai - paliko klubą. Įdomu, kad po „nukraujavimo“ „Sveikata“ žaidė taip gerai, kaip niekad anksčiau. Lietuvos pirmenybėse užimta 4-oji vieta. „Sveikata“ tik per plauką netapo prizininke. Trečiąją vietą užėmusi Kauno LGSF komanda ją aplenkė dėl geresnio įvarčių santykio.

Vėlesniais metais kybartiečiams nepavyko priartėti prie prizininkų. Įtakos turėjo ir nuolatinis žaidėjų perėjimas į kitų miestų ar Kybartų JSO ekipas. Tačiau, reikia pažymėti, kad nepriklausomybės metais nė vienai kitai periferijos komandai nepavyko priartėti prie „Sveikatos“ užimtos ketvirtosios vietos, mesti iššūkio Kauno ir Klaipėdos klubams.

1940 m. Kybartus užvaldė raudonieji, o 1941 m. - rudieji atėjūnai, bet futbolas vis tiek gyvavo. Sovietiniais laikais „Sveikata“ ne vienus metus žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje. Klubo pavadinimas išliko iki šių dienų. Dabar „Sveikata“ žaidžia Lietuvos II lygoje (trečiajame divizione).


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GAISRAS: penktadienio popietę Šiaulių rajone pastebėta, kad padegtas kviečių laukas; išdegė apie 7-8 ha plotas.
  • PERGALĖ: penktadienį Italijoje vykusiose lengvosios atletikos varžybose „Meeting Brazzale“ lietuvė Dovilė Dzindzaletaitė tapo trišuolio rungties nugalėtoja.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog už Sosnovskio barščius gresia baudos?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+26 +28 C

 +25 +29 C

 

 +20 +21 C

+11 +12 C

 +14 +16 C

 

 +16 +17 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

 2-4 m/s

 

USD - 1.1226 PLN - 4.2571
RUB - 70.7370 CHF - 1.1033
GBP - 0.8963 NOK - 9.6138
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis