Vaikystės "kadilakas"

58-erių metų dainų autorius ir atlikėjas, country muzikantas Virgis Stakėnas rankose sukioja žaislinį "kadilako" modelį. Kai buvo dvylikos, jį padovanojo tėvai. Mama tada pasakė: "Čia bus paskutinė tavo mašina". Nesuklydo.

Žaislų parduotuvės TOP'as

Virgis Stakėnas vaikystėje gyveno Šiauliuose name, kurio pirmajame aukšte buvo žaislų parduotuvė. Bent kartą per savaitę jis su draugu į ją nuklysdavo. Žaislinės mašinėlės pirmiausia prikaustydavo bičiulių žvilgsnius, tačiau drąsos paprašyti pasižiūrėti pritrūkdavo. Muzikantas šypsosi, prisimindamas, kaip jiedu kaskart rinkdavo geriausių mašinėlių TOP'us. Jo viršūnėje dažniausiai būdavo vienas iš prabangiausių sovietų gamintų automobilių – "zimas". "Kainavo 5,5 rublio, kai vidutiniška kitų mašinėlių kaina siekė 1,2 rublio", – tiksliai įvardija Virgis Stakėnas.

Sulaukęs dešimties, Virgis pagaliau gavo šią savo svajonių mašiną dovanų. "Zimo" ratai sukinėjosi į šonus, kas tų laikų mašinėlėms buvo reta, rankiniu būdu buvo galima sukti trosą. Tas trosas, kurio dėka mašinėlė važiuodavo, ir pakišo koją jaunajam tyrinėtojui: jį traukdamas berniukas nepataisomai sulaužė mašinėlę.

"Zimą" pakeitė "kadilakas"

Netrukus po šios jam skaudžios nelaimės Virgis kartu su tėveliais "moskvičiumi" važiavo pas senelius į Rokiškio rajoną. Pakeliui sustojo pirkti Biržų universalinėje parduotuvėje. Tėtis buvo geros nuotaikos, tad berniukui pasisekė – nupirko žaislinį Maskvoje pagamintą "kadilaką".

"Jis buvo kažkoks nežemiškas, "nemūsiško" dizaino. Dar ir dabar stebiuosi, kaip tada ideologijos vadai Kremliuje leido propaguoti vakarietišką modelį – ne tik automobilio, bet ir gyvenimo... Į jį jau įsidėdavo elementai. Todėl mašinėlės žibintai užsidegdavo, o elektros varikliuko pagalba jis netgi pats važiuodavo. Tik pulteliu, sujungtu su mašinėle laidu, reikėjo vairuoti ", – prisimena muzikantas, rankose sukinėdamas jau nebeveikiančią mašinėlę. Ją prieš penkerius metus sūnui atidavė daugelį metų saugojusi mama.

Blynai ant ekskavatoriaus

"Ech, vis dėlto labiausiai dabar norėčiau to "zimo", – žaislinės svajonių mašinos nepamiršta Virgis Stakėnas. Jį mokykloje mama net buvo užrašiusi į automodeliuotojų būrelį, bet berniukui nepatiko: "Visiškai nepanašūs į "zimą" modeliukai buvo".

Šiltai prisimena ir dar vieną mašiną, turėtą vaikystėje – didžiulį ekskavatorių.

"Ant jo sėdėdamas taip įsijausdavau kasti smėlį kieme, kad baba Kaziūnė turėdavo bulvinių blynų man išnešti į lauką. Išdidžiai sėdėdamas ant ekskavatoriaus juos ir kirtau", – šypsosi vaikystės prisiminimais pasidalijęs trijų anūkų senelis Virgis Stakėnas.