Mūsų laikų Pelenės - princesės „iš liaudies“

Metės Marit istorija - šiuolaikinė viduramžių pasakos apie princą ir piemenaitę versija, tik su laiminga pabaiga. Būsimoji karūnos princesė gimė 1973 m. rugpjūčio 19 d. Kristiansando mieste. Jos tėvas Svenas dirbo vieno vietos laikraščio žurnalistu ir garsėjo daugybe romanų. Santuokoje su Marit Tjesem jis sulaukė 4 vaikų, o paskui žmoną paliko, kai Metei buvo vos 11 metų. Tėvo maištingi genai ir jaunystės pagundos padarė savo: Metė Marit metė mokyklą ir pradėjo „ieškoti savęs“ bohemos pasaulyje. Pirmuoju merginos mylimuoju tapo muzikantas narkomanas, ir laikas nepastebimai bėgo šėliojant su jo bičiuliais. Bet didžiausia jos meile tapo gražuolis muzikantas Džonas, sėdėjęs kalėjime už narkotikų laikymą. Galop Metė Marit pabėgo nuo jo į Oslą ir įsidarbino kavinėje padavėja. Ten ji susipažino su Mortenu Borgu ir po jų trumpo romano 1997 m. sausio 13 d. pagimdė sūnų Marijų. 1999 m. muzikos festivalyje Kristiansande Metė Marit susipažino su princu Hakonu (Haakon). Pastarasis slapčia svajojo tapti roko muzikantu ir greitai rado bendrą kalbą su linksma šviesiaplauke, koncertų metu gundomai besikraipančia šokių aikštelėje. Jų romanas tęsėsi Osle, nors tada Metė Marit neabejojo, kad princas ją greitai paliks. Bet jis išnuomojo jiems butą ir mielai leido ten laiką. Suprantama, tokius santykius ilgai išlaikyti paslaptyje nepavyko, ir kilo baisus skandalas. Kur tai matyta - sosto įpėdinis susitikinėja su anaiptol ne nepriekaištingos reputacijos vieniša motina! Laikraščiuose mirgėjo šokiruojančios antraštės, straipsnių autoriai pasimėgaudami knaisiojosi merginos praeityje, ir ji neišlaikė - pabėgo į kitą miestą pas mokyklos draugę. Atrodė, kad baisiau ir būti negali, juk ji apjuodinta mylimojo akyse, bet, kaip ir būna pasakose, įvyko stebuklas! Metė Marit stovėjo priešais televizorių ir žiūrėjo į sukritusį Hakono veidą, kuris, pastebimai nervindamasis, kalbėjo visai šaliai: „Norėdamas padaryti galą visiems gandams ir prasimanymams, aš patvirtinu, kad mano išrinktoji buvo ir yra Metė Marit Heibi. Aš ją myliu ir esu įsitikinęs, kad ateityje būsime drauge. Tu mane girdi, Mete Marit?“

Ir nors paskui buvo dar daug sunkumų ir barnių su karūnuotaisiais tėvais, princas apgynė savo meilę. 2001 m. rugpjūčio 25 d. Metė Marit Heibi ir princas Hakonas susituokė Oslo katedroje. Hakonas įsūnijo pirmąjį Metės Marit vaiką, o netrukus sutuoktiniai susilaukė ir bendrų vaikų: 2004 m. gimė princesė Ingrida Aleksandra, o 2005 m. princas Sverė Magnusas. Lieka tik pridurti, kad karūnos princesė, ne iš nuogirdų žinanti apie daugelį šių laikų problemų, tapo JT specialiąja pasiuntine pagal kovos su AIDS programą. Ko gera, veikla šioje srityje - geriausias Norvegijos karūnos princesės Metės Marit palaidos jaunystės nuodėmių išpirkimas.

Masako Ovada (Masako Owada), Japonijos princesė

Masako Ovada, negalinti pasigirti aukštakilmiais protėviais, gimė 1963 m. gruodžio 9 d. pasiturinčioje šeimoje. Jos tėvas, Hisasis Ovada (Hisashi Owada), buvo aukšto rango diplomatas ir net kurį laiką ėjo JT tarptautinio teismo pirmininko pareigas. Vėliau šeimoje gimė dar dvi mergaitės dvynukės. H.Ovada kurį laiką dirbo Rusijoje, tad Masako lankė vaikų darželį Maskvoje, mokyklą baigė JAV ir įstojo į Harvardo universitetą studijuoti ekonomikos. Grįžusi į Japoniją, Masako įstojo į Tokijo universitetą. Per studijų ir diplomatinės karjeros metus Japonijos princesė tobulai išmoko anglų ir prancūzų kalbas, be to, susikalba rusiškai, vokiškai ir ispaniškai.

Pirmą kartą su Japonijos sosto įpėdiniu Masako susitiko studijuodama Tokijo universitete 1986 m. Princas Naruhitas iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo gražuolę studentę. Bendraudama su Naruhitu, Masako pademonstravo samurajaus vertą atkaklumą. Ji kelis kartus atmetė įsimylėjusio princo siūlymus tekėti. Bet Naruhitas nepasidavė, ir 1993 m. sausio 19 d. buvo paskelbta apie jų sužadėtuves. Vestuvės pagal tradicinius japonų papročius įvyko tų pačių metų birželio 9 d. Pirmasis poros vaikas, princesė Aiko, gimė tik 2001 m. gruodžio 1 d. Pagal Japonijos įstatymus sostą gali paveldėti tik vyras, dėl to šalyje kilo daug diskusijų (buvo aptariama ir galimybė keisti įstatymą), ir tai princesei brangiai kainavo. Nuo 2003 m., kaip buvo aiškinama, dėl pervargimo Masako nustojo dalyvauti visuomeniniame gyvenime, ir tik šiemet pirmą kartą viešai pasirodė Nyderlandų karaliaus Vilhelmo Aleksandro inauguracijos iškilmėse.

Rytoj „Respublikos“ priede „Julius/Brigita“ skaitykite tęsinį: Ketrina Midlton - Kembridžo hercogienė, Šarlina Linet Vitstok - Monako kunigaikštienė, Leticija Ortis Rokasolano - Ispanijos princesė, Maksima Soregjeta - Nyderlandų karalienė, Merė Elizabet Donaldson - Danijos karūnos princesė, Ranija Faisal al Jasin - Jordanijos karalienė

 Parengta pagal dienraštį "Respublika"