Televizijoje demokratija vykdoma už uždarų durų

Demokratijos bruožai blunka

Pasak Seimo nario, buvusio užsienio reikalų ministro, ekonomisto prof. Povilo Gylio, šimtaprocentinės demokratijos nėra niekur: „Demokratija, pagal mano apibrėžimą, yra proto, sąžinės ir įstatymo diktatūra. O dabar ir proto šiek tiek trūksta, ir sąžinės, ir kartais įstatymai naudojami politiniams dividendams gauti. Aišku, skirtingi regionai šiuo požiūriu skirtingi. Man patinka skandinavai. Manau, ten proto, sąžinės, ir pagarbos įstatymui bei teisingumui apskritai yra daugiausia. Aišku, Vakarų Europoje, Amerikoje padėtis taip pat nebloga, tačiau daugelyje pasaulio regionų masiškai liejasi kraujas, o kraujo liejimas ir demokratija nesuderinami dalykai.“

P.Gylio teigimu, demokratija yra ten, kur valdžia vadovaujasi nacionaliniu interesu, siekia viešojo bendrojo gėrio, tarnauja jam, tačiau šito labai trūksta. „1992 metais referendume buvo priimta mūsų Konstitucija, bet nuo jos yra nutolta. Daugelio postulatų nebesilaikoma. Nebėra nemokamo mokslo, nemokamo gydymo, socialinės apsaugos. Daugelis dalykų tam tikru mastu buvo privatizuoti. Konstitucijoje šito nėra. Mūsų Konstitucija teisinga, bet mes vykdome perversmą, jos nesilaikome, negerbiame. Mūsų nomenklatūra laiko tai tiesiog priemone savo tikslams pasiekti: kai reikia naudojasi, o kai nenaudinga, nekreipia į Konstituciją dėmesio. Šalis, kuri negerbia savo Konstitucijos, demokratine niekaip negali vadintis,“ - teigia P.Gylys.

Teisinga viena nuomonė

Ir Nacionalinis transliuotojas, pasak P.Gylio, netoleruoja kitos nuomonės, yra nutolęs nuo savo misijos: „Visuomeninis transliuotojas turi visiems piliečiams - ir liberalams, ir konservatoriams, ir socialdemokratams - duoti pasakyti savo nuomonę. Visuomenininkai, akademinis sluoksnis galėtų suteikti tos įvairovės, o dabar, kaip tarybiniais L.Brežnevo laikais, yra viena nuomonė.“

Pasak profesoriaus, žmonės turi išmokti rinktis iš skirtingų nuomonių. Tarkime, diskutuojant apie nemokamą sveikatos apsaugą, galėtų pasisakyti P.Gylys ir kas nors iš Laisvos rinkos instituto. Arba kalbant apie nemokamą mokslą, profesorius Romas Lazutka ir kas nors iš liberalų. „Dabar pas mus yra viena nuomonė, tai yra nomenklatūros nuomonė, ir, deja, nacionalinis transliuotojas neskatina nuomonių įvairovės,“ - apgailestauja ekonomistas.

Todėl dedamas lygybės ženklas tarp verslo ir ekonomikos, teisinga laikoma tai, kad tam tikru mastu sveikatos apsauga yra privatizuota, kad yra pridengiami, neviešinami teisėsaugos nesuprantami veiksmai. „Sakysime, teismas priėmė sprendimą, kuris sukėlė rezonansą, tai iš karto turi įvykti diskusija tarp įvairių žmonių: teisininkų, advokatų, prokurorų atstovų, teisinės profesūros, politikų, visuomeninių organizacijų. Tai turėtų būti nacionalinio transliuotojo duona,“ - sako P.Gylys.

Neobrežnevizmo apraiškos

P.Gylio pastebėjimu, televizinėse diskusijose dažniausiai sėdi laidos vedėjai ir kokie trys dalyviai ir visi kalba į vienus vartus, o kai nėra nuomonių įvairovės, visuomenė kvailėja: „Aš esu vyresnis žmogus, gyvenau L.Brežnevo laikais, tai taip ir kvailėjom tada. Buvo viena vienintelė teisinga nuomonė. Žinoma, ji kartais būdavo teisinga, bet kartais būdavo kvaila ir neteisinga ir ją mums bandydavo primesti. Iš čia ir kilo Sąjūdis. Aš nuėjau į Sąjūdį dėl to, kad labai nemėgstu, kai iš manęs daro kvailį.“

Profesorius teigia, kad šiuo metu svarbiausia turėti demokratišką diskusiją Ukrainos klausimu: „Turime diskutuoti, kaip mums elgtis šitoje šaltojo karo situacijoje. Reikėtų aptarti, kas mūsų šaliai, Lietuvai, šiandien šaltojo karo sąlygomis yra darytina ir ko mes galėtume nedaryti. Pavyzdžiui, aš manau, kad mūsų veržimasis į kovą, aštrūs, aštresni negu vokiečių ar prancūzų, pasisakymai Rusijos atžvilgiu atneša žalą. Pažiūrėkite, kas darysis su ekonomika, viena iš nacionalinio saugumo dalių. Jeigu mums gresia pieno pramonės žlugimas, tai ar sustiprės valstybė nuo to? Mano atsakymas toks: dalyvaukime diskusijoje kartu su ES ir NATO. Jeigu priimame sprendimą, jo laikykimės, bet papildomai klykauti, šūkauti, nereikėtų... Man labai gaila, kad neturime objektyvių diskusijų. Yra tik keli žmonės, kurie formuoja nuomonę. Tai kažkoks neobrežnevizmas.“

Žmogaus teisių suvaržymai

Anot Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto Budniko, vertinant per žmogaus teisių prizmę, Lietuvoje situacija nėra bloga, žiniasklaida Lietuvoje yra laisva ir pasisakyti vienu ar kitu būdu įmanoma, tačiau neretai pažeidžiama nuomonių pusiausvyra: „Jeigu vienoje pusėje stovi vienas, tai iš kitos pusės du priešingai kalba. Mes matome, kad tokių tendencijų yra, bet žmonės gali reikštis kitais informaciniais kanalais, internetinė sklaida yra neribojama. Pavyzdžiui, savo žmogaus teisių asociacijos internetiniame puslapyje mes galime kabinti bet kokią informaciją. Kitas reikalas, kiek skaitytojų tai skaitys. Laisvė yra, bet yra tam tikrų suvaržymų, jaučiama pliuralizmo stoka.“

Kalbant apie televiziją, komerciniai kanalai žiūri, kas jiems populiariau, naudingiau. Čia didžiausią įtaką turi kapitalas. „Kažkokia interesų grupė gali finansuoti, nupirkti laidas, teikti reklamą, tada ji turi privilegijų, tačiau visuomeninis transliuotojas turi elgtis kitaip. Nacionalinis transliuotojas privalo duoti įvairioms pusėms pasisakyti, bet dabar ten kitokiai minčiai negu priimtina mūsų valdantiesiems prasiskverbti yra sunkoka. Mes, kaip žmogaus teisių atstovai, nesame kviečiami į tokio pobūdžio laidas. O tuos, kurie puola šeimos, Konstitucines vertybes, girdime labai dažnai. Tų, kurie jas gina, tarsi nebūna, arba jie įsileidžiami tarsi marginalai,“ - teigia
V.Budnikas.

Mažumos diskriminuoja daugumą

Televizijoje, pasak V.Budniko, pagrindinės žmogaus teisės yra apeinamos, paimama problema ir selektyviai iškeliama į viršų: „Viešoje erdvėje mes girdime, kad svarbiausia problema yra vienalyčių santuokos, o kad didžiausia visuomenės dalis gyvena skurde, kad žmonės neturi lėšų net vaikus leisti į mokslus, kad iš mūsų šalies masiškai emigruoja žmonės, tarsi nėra svarbu. Mažumų klausimai iškeliami virš visų kitų teisių (nors pačios pagrindinės žmogaus teisės jų atžvilgiu nepažeidžiamos), o daugumos visuomenės atžvilgiu yra pažeidžiamos. Kėsinamasi į šeimos pamatines vertybes, griaunamos šeimos.“

Taip pat naikinamos Konstitucinės vertybės. „Šiuo metu piliečiams panaikinta teisė rengti referendumus. Po paskutinio Konstitucinio Teismo nutarimo teisė surengti referendumą faktiškai eliminuota. Kitaip tariant, nebėra Konstitucijos 9 straipsnyje patvirtintos teisės, kad svarbiausi tautos klausimai sprendžiami referendumu. Konstitucijoje tai formaliai liko, bet realiai įgyvendinti nebegalima“, - apgailestauja Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas.

V.Budnikas toliau vardija problemas: „Savivaldos rinkimuose politinės partijos diskriminuoja paprastus, nepartinius piliečius. Jeigu politinės partijos gali pateikti savo kandidatų sąrašus, niekas jų negali revizuoti. O politinės partijos sudaro 5 procentus visuomenės, tai šitie penki procentai asmenų sau susidaro unikalias sąlygas. Jie pasidaro sąrašą, pasitvirtina, pateikia visuomenei balsuoti, visuomenė negali to sąrašo keisti. Tie penki procentai parenka mums kandidatus į vietos savivaldą ir sako: čia bus savivaldos rinkimai, tačiau tai nėra savivalda.“

Problemų yra nemažai, tačiau televizija Lietuvos žmogaus teisių asociacijos atstovų pasisakyti nekviečia: „Mūsų į laidas nekviečia, nes jai nerūpi tokie dalykai. Mes kalbame apie tai, kas valdžiai nepatinka, o televizijai, matyt, nepatogu leisti tokius asmenis, kurie kritikuoja demokratijos sistemą...“

Parengta pagal priedą „TV publika“