Muzika privertė greičiau plakti širdį

Kazimieras Gediminas Prapuolenis, prisistatantis trumpiniu Kaz, iki šiol kuria ilgą piešinių seriją „Underworld“. Būtent dėl jos menininkas gavo darbą projekte „Kempiniukas plačiakelnis“, kurio herojus piešia nuo 2015-ųjų metų. Per savo karjerą dirbo su tokiais animacijos gigantais: „Disney“, „Amazon“, Warner Bros“, buvo nominuotas keturiems „Emmy“ apdovanojimams, kurių vieną gavo 2008-aisiais.

- Kazimierai, kokie jausmai aplankė perklausius visą A.Mamontovo albumą?

- Pajutau žiemą, mišką ir ugnį. Kažkokį nuostabų poetinį būvį, kurio dalimi norisi būti ir man. Muzika buvo rimta, gili ir turinti folko prieskonį. Gražūs gitaros rifai, nuostabi perkusija - visa tai mano širdį privertė plakti greičiau. Kiek vėliau man atsiuntė į anglų kalbą išverstus dainų žodžius. Prisipažinsiu, kad buvau laimingas, jog mano įspūdžiai sutapo su tekstu. Žodžių vaizdiniai buvo iš tiesų labai stiprūs.

- Kaip šie įspūdžiai atsispindėjo kūrybiniame procese - piešiant albumo viršelį?

- Norėjau sukurti šaltą šiaurės Europos mišką, tačiau kartu norėjau, kad jaustųsi, jog tai - žmogaus kūrinys. Muziką sukūrė žmogus, tad ir miškas - kurtas žmogaus. Panaudojau medines lentas, sukaltas taip, kad primintų Kryžių kalną Lietuvoje. Tankus žmogaus kurtas miškas, sumestas į krūvą, ir sunkiai pereinamas. Blogą nuojautą ar liūdesį sustiprina į mišką nukritę ir apgriuvę sparnuoti namai. Kažkoks neįgyvendintas siekis, nepasiektas tikslas. Aistra ir noras vėl būti kartu su mylimąja. Ar reikia pereiti mišką, kad ir vėl atsidurtum mylimosios glėbyje? Nežinau. Tiesiog taip jaučiau.

- Jeigu jums reikėtų trumpai apibūdinti pagrindinę viršelio idėją, ką pasakytumėte?

- Iš medinio miško kyla raguota pusiau tikra, pusiau mechaninė ašara - širdis. Ji įkūnija muziką, emociją ir technologiją, kuri įkvepia jai gyvybės. Ašaros apačioje - geležinė širdis (iš dainos žodžių man kylantis įvaizdis). Tokia vizija sklando virš miško, bandydama rasti kelią pas mylimąjį. O gal gentį? O gal ir klausytoją? Tai labai abstraktu, panašiau į jausmą. Pajutau, kad tiesiog reikia daryti taip. Šie ragai - vikingų. Tam, kad sušvelninčiau ragą, pridėjau gėlę, kuri dar ir perteikia mintį, kad pavasaris gyvas ir žiemą.

- Ar turėjote progos susipažinti su Andriaus muzika prieš jums susitinkant?

- Deja, ne. Apskritai apsilankymas Lietuvoje praėjusių metų rudenį atvėrė mano mintis bei kūną ir padėjo pažinti vietą, kuri kažkada priklausė mano tėvams. Jų širdys visuomet liko čia. Taigi, tai, kas man buvo tolima, tapo artima. Taip pat vizito Lietuvoje metu susipažinau ir su šalies menininkais. Labai greitai su jais pajutau ypatingą ryšį.

Esu dėkingas Andriui už pasiūlymą sukurti viršelį albumui. Mėgavausi akimirkomis prie savo darbo stalo, kuomet skambant Andriaus muzikai ranka tarsi pati piešė piešinį. Buvau labai laimingas. Taip pat esu labai laimingas, kad Andriui patiko piešinys.