Naikinami finansų centrai

Kipro centrinis bankas pranešė, kad nedraustų indėlių, laikomų didžiausiame salos banke „Bank of Cyprus“, savininkai negalės naudotis 60 proc. lėšų bent iki rugsėjo. Likusi dalis - 40 proc. - taip pat buvo „laikinai įšaldyta“ likvidumui palaikyti, aiškina šalies centrinis bankas.

Šiuo metu ketvirtadalis šios sumos atšaldyta, laipsniškai sušvelninus drastiškas kapitalo judėjimo kontrolės taisykles. Taigi indėlininkai, bankuose laikantys per 100 tūkst. eurų, gali naudotis vien 10 proc. deponuotų lėšų.

Kovo pabaigoje Kipro finansų ministras Michalis Saris (Michalis Sarris) teigė, kad didžiausių Kipro bankų indėlininkų nuostoliai sieks apie 40 proc.

Kovo 5 d. 17 euro zonos šalių finansų ministrai pasirašė preliminarų susitarimą dėl 10 mlrd. eurų finansinės paramos Kiprui. Vienkartinio indėlių apmokestinimo idėja buvo atmesta. Mainais į finansinę paramą iš Europos didžiausias šalies bankas - „Bank of Cyprus“ - bus restruktūrizuotas ir apkarpytas. Antras pagal dydį Kipro bankas - „Cyprus Popular Bank“ („Laiki“) - bus uždarytas.

Apie padėtį pasaulio finansų rinkose bei naujausias fiskalinės politikos tendencijas „Respublika“ kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Rolandu PAULAUSKU.

- Už ką baudžiami eiliniai Kipro indėlininkai? Jie juk nepažeidė kokių nors įstatymų, savo pinigus į bankus nešė legaliai, o įvairūs „pinigų plovėjai“ taip pat juk neprivalėjo įrodinėti savo finansų kilmės. Kita vertus, pasaulyje ir be Kipro pilna vadinamųjų „ofšorų“. Nejaugi tai tokių bankų naikinimo pradžia?

- Pasaulyje yra per daug pinigų ir tie niekuo nepadengti pinigai buvo spausdinami dešimtmečiais. Pasaulyje jų tiek prisikaupė, kad jie jau seniausiai diktuoja ir realios rinkos kainas. Jeigu kada nors tas finansų rinkose besisukančių pinigų okeanas patektų į buitinę rinką, tai pasaulyje tiesiog kiltų grandiozinė infliacija. Dėl to visiškai suprantamas pasaulį kontroliuojančių finansinių jėgų noras mažinti tų virtualių pinigų skaičių. Manau, kad Kipras toli gražu ne paskutinis taškas šioje istorijoje. Viskas vyksta sinchroniškai. Dabar jau kalbama ir apie kitus „ofšorus“.

- Matėme, kad ir Liuksemburgo finansų ministras švelnina toną... Ką atskleidžia tokios tendencijos?

- Liuksemburgas kol kas tik virpa iš baimės... Spauda jau pradeda kalbėti apie Mergelių salų indėlininkus bei kitus „ofšorus“. Aš sunkiai galiu įsivaizduoti, kad tai yra atsitiktinumas. Manau, kad kažkokios jėgos pasaulyje daro viską, kad pirmiausia neliktų jokių „užuovėjų“ pinigams. Vienas iš tikslų gali būti sugrąžinti pinigus į Jungtines Valstijas, kurių doleris yra labai prastos būklės. Kita vertus, pas mus Lietuvoje niekas apie tai nekalba, tačiau fantastiniai dalykai dedasi ir Japonijoje. Japonai balandžio 4 d. oficialiai paskelbė, kad išspausdins kažkokį tiesiog beprotišką kiekį jenų ir supirkinės įvairius vertybinius popierius apskritai be jokių apribojimų. Pas mus šito fakto niekas nevertina, bet tai yra pasaulinė sensacija. Tai štai kokį turime vaizdą: viena vertus, pinigų yra per daug, tačiau visi jų spausdina dar daugiau. Keli procesai vyksta vienu metu. Štai ir JAV pareiškė, kad kiekvieną mėnesį į apyvartą išleis apie 80 milijardų dolerių emisiją. Ir taip darys tol, kol esą atsigaus ekonomika.

- Nuo ko ji turi atsigauti? Dėl kalno virtualių pinigų? Ar tai nėra savęs ir vadinamųjų finansų rinkų apgaudinėjimas?

- Būtent. Man taip pat nelabai suprantama, kaip nuo tokių „priemonių“ gali atsigauti ekonomika. Jie supranta ekonomikos atsigavimą tada, kada fondų biržose nekrinta akcijų kainos. Pasinaudodami tais virtualiais doleriais jie supirkinės nekilnojamąjį turtą ir visokius popierius. Europos centrinis bankas taip pat pasakė, kad dabar supirkinės valstybių obligacijas tiek, kiek reikės, nors tam pačiam Kiprui neseniai pagailėjo 6 milijardų... Vadinasi, buvo kita priežastis. Vadinasi, reikėjo sukurti Kipro precedentą. Britai taip pat spausdina pinigus be skaičiaus, šveicarai, t.y. visos tos rezervinės valiutos, o dabar jų pavyzdžiu seka ir japonai, kurie nutarė supirkti viską. Visa tai gali baigti tik katastrofa, niekuo daugiau. Pasaulyje seniai yra suprasta, kad šita Vakarų civilizacijos sukurta finansų sistema neturi jokios ateities ir dabar tiesiog gaisras yra gesinamas benzinu. Šiandien JAV akcijų biržos yra pasiekusios rekordines aukštumas, kapitalizacija tiesiog milžiniška, tačiau tuo pačiu metu yra be gali prasti įmonių veiklos rezultatai, masinis nedarbas ir t.t. Visa realioji ekonomika rodo blogus rezultatus, o fondų biržose akcijų kainos auga. Nes į akcijų biržas metami milžiniški pinigai. Jų tiesiog daugiau nėra kur dėti. Ir tai dirbtinai skatina akcijų kainos augimą. Taip yra sukuriamas mitas, kad viskas yra gerai, kad krizė esą baigėsi... Niekas nesibaigė - viskas tik prasideda.

- Grįžkime prie Kipro pavyzdžio. Ar nesukuriamas precedentas, kai visų bankų problemos bus ateityje sprendžiamos indėlininkų sąskaita? Nors mūsų indėlininkai, ko gero, gali pasakyti, kad ant mūsų tai taip pat išbandyta?

- Pažiūrėkime, ką apie tai pasakė Olandijos finansų ministras, kuris vadovavo euro grupei, svarsčiusiai Kipro reikalus. Jis pasakė, kad tai bus ateities modelis. Tiesa, po kelių valandų jis tai paneigė, nes kilo panika ir fondų biržose pradėjo kristi akcijų kainos. Tačiau žodžiai jau buvo pasakyti ir vargu ar tai nutiko atsitiktinai. O kaip į spaudą patenka „ofšorų“ indėlininkų pavardės? O kodėl vykdomas spaudimas uždaryti Vatikano banką, kuris yra toks pats ofšoras? O kodėl mušami kiti nepriklausomi finansų centrai? Galima netgi daryti prielaidą, kad ir mūsų „Snoras“ galėjo būti tos pačios operacijos dalis, nes likviduotas jis buvo be jokio pagrindo. Tuo labiau kad panašūs dalykai vyksta ir kitose šalyse.

- Kitaip sakant, tokių ofšorų naikinimo tikslas - sukoncentruoti finansines galias vienose rankose?

- Bandoma sunaikinti nepriklausomus žaidėjus. Be to, šiuo trumpuoju laikotarpiu yra gelbstimas doleris, nes JAV vertybinius popierius vis sunkiau yra parduoti - paprastų pirkėjų skaičius nuolat mažėja. Tuomet keliama panika ofšoruose, kad indėlininkai grįžtų prie dolerio rinkos į JAV bankus. Taip šiek tiek vėl bus užtemptas jų žlugimas. Kita vertus, anksčiau ar vėliau vis tiek bus imamasi kažkokių radikalių sprendimų, norint pakeisti dabartinę finansų sistemą, nes išgelbėti jos neįmanoma. Tokiu atveju labai svarbu, kad pasaulyje būtų kuo mažiau nepriklausomų žaidėjų. Tokių, kaip, pavyzdžiui Vatikano bankas, kuriame yra milžiniški pinigai ir prie kurių neprieisi, ir kurių JAV kol kas negali kontroliuoti. Beje, JAV neseniai priėmė įstatymą, kurio pagrindu turi teisę tikrinti bet kur pasaulyje esančias savo piliečių sąskaitas. Jie verčia pasirašyti visas valstybes, kad jos sutinka su šitomis sąlygomis. Įstatymas įsigalios nuo šių metų gegužės 1 d. Šveicarai jau pasirašė ir taip baigėsi Šveicarijos bankininkystės paslaptis. Negaliu aš į tuos įvykius žiūrėti kaip į atsitiktinumų virtinę. Todėl matau dvi priešingas tendencijas. Viena vertus, yra tempiama logiška šitos sistemos pabaiga, ir tai yra daroma be saiko spausdinant pinigus. Antra vertus, yra ruošiamasi rimtiems žingsniams ir koncentruojama finansinė galia vienose rankose, todėl išmušami visi nepriklausomi žaidėjai.