Europa skęsta streikuose. Vokiečių pilotų ir Prancūzijos oro dispečerių pėdomis pasekė portugalai ir graikai, pasipiktinę skaudžiomis vyriausybių reformomis.
Pirmadienį dviejų dienų streiką paskelbė ir Didžiosios Britanijos biudžetinių įstaigų darbuotojai.
Britai viešojo sektoriaus darbuotojai, sužinoję, kad teks veržtis diržus, nutarė streikuoti. Valdžia pareiškė, kad siekdama sutaupyti mažiausiai 500 mln. svarų (1,9 mlrd. litų) trečdaliu sumažins viešojo sektoriaus darbuotojų išeitinės išmokas, o tai papiktino žmones. Nerimauta, kad streikai gali peraugti į neramumus.
48 val. streike Didžiojoje Britanijoje dalyvavo daugiau nei 270 tūkst. žmonių. Buvo atšaukti tūkstančiai vairavimo egzaminų, atidėti teismo posėdžiai, neveikė įdarbinimo, imigracijos agentūros, muziejai ir kitos viešosios įstaigos. Sutriko uostų ir oro uostų darbas. Pirmą kartą per 25 metus streikavo net Parlamento apsaugos tarnybos darbuotojai.
Dalis žmonių protestavo prie valdžios įstaigų bei Bendruomenių rūmų. Jie piktinosi valdžios biudžeto karpymais.
Biudžetinių ir komercinių įstaigų tarnautojų profsąjungos generalinis sekretorius Markas Servotka (Mark Serwotka) pabrėžė, kad Vyriausybė turi nustoti kišti galvą į smėlį ir susimąstyti, kad reformos kelia pasipiktinimą.
Kęstutis GIRNIUS - politologas:
- Ar streikai Europoje nėra bręstantis socialinis sprogimas Senajame žemyne?
- Kol kas streikai labai kuklūs, ypač atsižvelgiant į tai, kad ūkio krizė labai gili. Reikia pažymėti ir tai, kad Graikijoje ir Prancūzijoje streikai vyksta nuolatos. Vis dėlto apie socialinį sprogimą bent jau kol kas reikalo kalbėti nėra.
- Gal blogiausia - ateityje?
- Reikia žiūrėti, kaip toliau klostysis įvykiai. Vis dėlto sunkiausi ekonominiai nutarimai daugelyje Europos šalių jau buvo priimti, taigi padėtis, jei negerės, tai bent jau neblogės. Net ir Graikijoje žmonės supranta, kad gelbėti jų niekas nelėks ir reikės taikytis prie reformų.
- Ar streikai nereiškia, kad kapitalizmas Europoje tapo iškreiptas?
- Be abejo, daugelis europiečių nėra susižavėję amerikiečių laukinio kapitalizmo modeliu. Bet juk kai reikalai klostėsi gerai, kapitalizmas buvo geras, o kai reikalai pašlijo, buvo pradėta ieškoti trūkumų.
- Streikai apima vis naujas Europos valstybes. Ar tai nekelia pavojaus žmonių saugumui?
- Graikijoje streikai peraugo į riaušes. Tačiau graikų pyktis pagrįstas. Penkerius metus jų Vyriausybė elgėsi labai neatsakingai, o gyventojai dabar yra priversti mokėti už valdžios savivalę. Tai kelia didžiulį nepasitenkinimą visuomenėje.
- Graikams teks mokėti už valdžios klaidas. Ar tai teisinga?
- Paprasčiausiai reikia pažvelgti, kaip gyveno graikai. Pensininkams buvo mokama pensija, kuri siekia 90 proc. paskutinės algos. Tuo tarpu turtingiausioje Europos Sąjungos šalyje Vokietijoje pensininkai gauna vos 35-40 proc. paskutinės algos sumos. Visi gyveno gerai, nes Vyriausybė buvo per gera.
- Ar Lietuvoje gali kilti neramumai kaip Graikijoje?
- Lietuviai laikosi labai santūriai. Kol kas nekilo rimtesnių streikų, nors protestuoti yra prieš ką. Visuomenė galėtų pastūmėti valdžią ir politines partijas truputį rimčiau pažvelgti į šalies socialines problemas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
