Latviai bus verčiami nešti grynuosius į bankus

Latvijoje antradienį priimtos privalomosios taisyklės, pagal kurias šalies kaimynės gyventojai bus verčiami nors penkioms minutėms į bet kurį vietos banką atnešti savo kojinėse ar kitur ne bankuose laikomas santaupas. Latvių ekonomistas Dmitrijus Smirnovas tokį savo valstybės žingsnį vadina siekiu sužinoti, kiek iš tikrųjų Latvijos gyventojai dar turi pinigų, kad po to juos būtų galima papildomai apmokestinti.

Paslaptingas pranešimas

Praėjusią savaitę šalies kaimynės Vyriausybė išplatino keistą pranešimą, kuriame sakoma, kad Latvijos gyventojams, turintiems daugiau nei 10 tūkst. latų (49,4 tūkst. litų) santaupų grynaisiais, nuo 2012 m. birželio 1 d. dalį pinigų teks padėti į banko sąskaitą.

Esą tokias privalomas visiems Latvijos gyventojams taisykles parengė Finansų ministerija, o jų projektui jau pritarė vienas latvių Ministrų kabineto komitetas. Taisyklės virto įstatymu, kai jas vakar patvirtino Vyriausybė. Iki tol savaitę joms nebuvo pritarta tik dėl to, kad jas esą reikėjo patikslinti.

Tvirtinama, kad taisyklėse apibrėžiama grynųjų pinigų padėjimo į banką tvarka fiziniams asmenims. Neva kol kas taisyklių projekte numatyta, kad nulinę deklaraciją pateikusiems Latvijos gyventojams teks padėti į banko sąskaitą dalį santaupų grynaisiais, jei santaupų suma bus didesnė nei 10 tūkst. latų.

Į banką reikės padėti ne visą sumą, o tik viršijančią turimus 10 tūkst. latų. Jei asmuo turės daug santaupų užsienio valiuta, jų dydis bus vertinamas pagal 2011 m. gruodžio 31 d. nustatytą Latvijos banko kursą. Į sąskaitą reikės padėti 10 tūkst. latų viršijančią sumą.

Iš pranešime pateiktos šykščios informacijos neįmanoma suvokti, kam Latvijos valdžiai prireikė brautis į savo piliečių kišenes.

Padės 5 minutėms

Ne ką daugiau sužinosi apie paslaptingas Latvijos finansų ministerijos taisykles ir naršydamas šalies kaimynės interneto svetainėse.

Jose daugiau kalbama apie tai, dėl kokių patikslinimų taisyklių patvirtinimas buvo atidėtas.

Patikslinimai ne mažiau keisti nei pačios taisyklės.

Pavyzdžiui, Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis viename interneto portale tvirtina, kad Latvijos piliečiai santaupas į bankus privalo padėti ne tik tomis 40 valiutų, kurių kursus skelbia Latvijos bankas, bet ir kitais turimais pinigais.

Anot V.Dombrovskio, „yra žmonių, kurie turi milijoną tugrikų“, tačiau tik dėl to, kad jų nėra tarp Latvijos banko minimų valiutų, pagal dabar pateiktą taisyklių projektą nereiks nešti į banką. Šią spragą, pasak V.Dombrovskio, buvo būtina ištaisyti.

Pinigus Latvijos gyventojai sąskaitose privalės laikyti vos 5 minutes.

Teigiama, sunešti lėšas bus privalu iki 2012 m. birželio 1 d. pusiaunakčio, o jau birželio 2 d. nulis valandų penkios minutės savo pinigais latviai galės disponuoti.

Griežtinama kontrolė

- Kam Latvijos Vyriausybei viso to prireikė? - „Respublika“ klausė Latvijos ekonomisto D.Smirnovo.

- Oficialiai viskas daroma kilniais tikslais. Esą šitaip būtų suduotas skaudus smūgis nelegalias pajamas gaunantiems žmonėms. Pavyzdžiui, kyšininkams ar kontrabandininkams. Šiandien kontrabanda Latvijoje klesti. Dar visai neseniai sienos su Rusija buvo kiauros it rėtis, dabar jas truputį užlopė. Tačiau kontrabandininkai surado kitą išeitį - nelegalias prekes jie pradėjo gabenti per Rusijos ir Estijos sieną, o tada vežti į Latviją.

Todėl nelegalių pajamų latviai, žinoma, turi nemažai. Tačiau abejoju, kad nusikaltėliai savo noru parodytų, kiek pinigų jų kišenėse ar seifuose yra iš tikrųjų. Labiausiai šis įstatymas, įtariu, palies smulkiuosius verslininkus, užsienyje padirbėti reguliariai važiuojančius Latvijos gyventojus ir taupias senutes, kurios sugebėjo kojinėse sukaupti nemenkas sumas.

Kita vertus, šitaip neva bus patikrinti ir tie Latvijos gyventojai, kurie pirmąkart deklaruojamas pajamas smarkiai padidino, nes kadaise nereikėjo įrodyti jų gavimo teisėtumo. Jei neturi, ko atnešti į banką, - vadinasi, realių pinigų irgi neturi.

- Ir tai yra visi tikslai?

- Manau, kad ne. Kaip visiems žinoma, tikrasis Latvijos šeimininkas dabar yra ne mūsų rinkta valdžia, o pinigus mums skolinąs Tarptautinis valiutos fondas. O jam rūpi, kaip mes tuos paskolintus milijardus atiduosime. Gali būti, kad taisyklių projektas netgi buvo kurtas fondui paskatinus. Sužinojus, kiek Latvijos gyventojai dar turi pinigų, vėliau bus galima koreguoti mokesčių politiką. Pavyzdžiui, papildomai apmokestinti tuos, kurie sunkiomis ekonominėmis sąlygomis dar sugeba šį tą uždirbti ar sutaupyti.