Jau kitą savaitę Europos Sąjungos šalių finansų ministrai gali priimti sprendimą nutraukti antikrizines priemones, skirtas bankams, pramonės ir darbo rinkoms palaikyti.
"Jeigu šios priemonės veiks per daug ilgai, jos gali iškreipti kainų politiką (...)", - teigiama finansų ministrų pareiškimo projekte.
ES šalių finansų ministrų posėdis numatytas kovo 16 dieną. Jame bus svarstomos Graikijos finansinės problemos ir pasitraukimas iš antikrizinio ekonomikų palaikymo režimo (Exit strategies). Fiskalinio stimuliavimo priemonės Europos Sąjungoje buvo suderintos 2008 m. pabaigoje ir Europai kainavo šimtus milijardų eurų.
Ekonomistai ir politikai pataria Europos vyriausybėms surasti pusiausvyrą - tęsti ekonomikų stimuliavimą dar gana ilgą laiką, siekiant neužslopinti prasidėjusio atsigavimo proceso, ir tuo pačiu laiku nutraukti šias priemones, kad būtų išsaugota biudžeto deficitų kontrolė.
Pareiškimo projekte teigiama, kad tokių pramonės šakų, kaip automobilių pramonė, palaikymo priemonės turėtų būti nutrauktos pirmiausia. "Šias priemones būtina nutraukti kuo greičiau, atsižvelgiant į gana dideles biudžeto išlaidas joms ir kylančias rizikas, kad toks priemonių išsaugojimas gali trukdyti efektyviai paskirstyti resursus ir dėl to pakenkti konkurencijai bei vidaus rinkos funkcionavimui", - teigiama projekte.
Nuo 2010 m. vidurio Europos vyriausybės turi pradėti atsisakyti antikrizinių darbo rinkų palaikymo priemonių. "Šių priemonių būtina laipsniškai atsisakyti tada, kai ekonominis atsigavimas jau bus garantuotas", - teigiama projekte. Tuo tarpu finansiniame sektoriuje kreditavimo stimuliavimo priemonių greičiausiai bus atsisakyta vėliausiai, sakoma finansų ministrų pareiškimo projekte.
