Diktatūra yra... demokratija

- Kaip vertinate A.Merkel pastarąjį veiklos dešimtmetį? Kas buvo labiausiai įsimintina iš jos vadovavimo laikotarpio?

- Pasaulyje ir konkrečiai Vokietijoje dabar plačiai aptarinėjamas jos valdymo dešimtmetis. Bendra išvada yra tokia: A.Merkel yra žmogus, kuris stengiasi įsigilinti į kiekvieną problemą, kurią jai tenka spręsti, balansuoti interesus bei ieškoti sprendimų tarp įvairių interesų grupių, pagaliau tai žmogus, kuris rūpinasi nacionaliniais reikalais. Šia prasme daugelis analitikų sutinka, kad tai yra brandi politikė, linkusi į subalansuotą požiūrį. Tačiau labiausiai komentuojami ir kliūvantys yra paskutiniai jos žingsniai masinės migracijos kontekste...

- Šis klausimas šiandien akivaizdžiai aštriausias, nors dabar pasaulyje daug ginčijamasi dėl A.Merkel vaidmens migracijos procesuose. Koks tas jos vaidmuo?

- Labai daug žmonių - ir politikų, ir analitikų - mano, kad A.Merkel pasielgė neapgalvotai, neįsigilinusi į reiškinį ir, kas jai yra visiškai nebūdinga, pasidavė emocijai. Pati emocija gal ir gera - kad reikia gelbėti žmones, kurie yra karų bei konfliktų zonose.

- Turint galvoje, kad neseniai Hanoveryje rastos penkios teroristų bombos, vokiečiai dabar kalba maždaug taip: gelbėti Sirijos žmones gal ir gražu, tačiau kas išgelbės pačius vokiečius?

- Tai sako žmonės, kurie kritiškai žiūri į jos sprendimus, o tokių žmonių skaičius didėja gana sparčiai. Beje, dėl tokios A.Merkel politikos gali smarkiai pasikeisti ir pačios Vokietijos politinė situacija, nes ji netenka didelės žmonių paramos. Migrantų antplūdis yra ne tik politinis ar ekonominis reiškinys, bet ir civilizacijos iššūkis Vokietijai bei visai Europai. Manau, kad ne tik A.Merkel, bet ir daugelis kitų Europos lyderių dar iki galo nesuvokė šio proceso svarbos ir galimų fundamentalių pasekmių.

- Pažvelkime į kanclerės valdymą iš demokratijos varpinės. Kai A.Merkel sėdi valdžioje visą dešimtmetį, tai laikoma normaliu dalyku, tačiau kai tą patį daro koks nors Aleksandras Lukašenka Baltarusijoje, pas mus iškart pradedama aiškinti, kad tai nedemokratiška. Kodėl toks pat reiškinys vertinamas taip skirtingai?

- Aš Baltarusijos atžvilgiu nesu toks pedagogiškas, kaip didžioji dauguma mūsų nomenklatūros... Kai demokratijos laimėjimais negalinti pasigirti Lietuva pradeda kitus mokyti demokratijos, man tai neatrodo įtikinama... Reikėtų pirmiausia susitvarkyti patiems, nes turime šioje srityje labai rimtų problemų. Grįžtant prie Vokietijos reikėtų pripažinti, kad nuomonių įvairovės, politinių jėgų atstovavimo ir kitų demokratijos atributų Vokietijoje yra kur kas daugiau. Tačiau tiek Vokietijos, tiek visos ES problema yra ta, kad ten vadovaujamasi individualistine filosofija arba paradigma ir nepakankamai vertinami viešieji interesai ir bendrasis gėris. Demokratija yra valstybės valdymo forma, kai labai aiškiai formuluojami bendrieji, viešieji interesai, bendrasis gėris, o tauta, t.y. rinkėjai, turi teisę apie tai diskutuoti ir daryti įtaką valdžiai. Šia prasme visa ES taip pat nėra demokratijos etalonas. Nes iki šiol nematau jokios bendros diskusijos apie bendrąjį Europos interesą. Dabartinis laikotarpis sunkus tuo, kad kilus Graikijos krizei, Ukrainos konfliktui, migracijai išaiškėjo, kad Briuselis nelabai sugeba generuoti sprendimų, kurie atitiktų bendruosius Europos interesus. Tokių svarbių valstybių kaip Vokietija ar Prancūzija lyderiai taip pat prisideda prie to. Čia aš įžvelgiu labai ryškią paralelę tarp ES ir Sovietų Sąjungos.

- Jūsų manymu, ES lyderiai artina Bendriją prie panašaus likimo?

- Na, žiūrėkime: mano manymu, Sovietų Sąjunga žlugo dėl paradigminių priežasčių, nes marksizmas buvo neadekvati filosofija. Pirmiausia dėl to, kad totaliai neigė privačią nuosavybę bei rinką, be to, skleidė tokias destruktyvias idėjas, kaip proletariato diktatūra, įvedė vienpartinę sistemą ir pan. Bet šiandien ES kenčia dėl to, kad vadovaujasi išskirtinai tik individualistine paradigma ir nesugeba formuluoti bendrųjų Europos interesų, o jeigu nesugeba formuluoti, vadinasi, nieko negali ir realizuoti. Kai nežinai, kur eini, tai ten ir patenki... Kai nežinai, ko nori, tai tą ir gauni...

- Kaip prognozuotumėte tolesnę A.Merkel karjerą? Ar ji turi potencialo pasikeisti ir pradėti vadovautis ne vien individualistine paradigma, o būtent bendros europiečių gerovės siekiais?

- Aš kol kas nematau paradigminio poslinkio ir jokios galėsiančios dominuoti alternatyvos. Paradigminė alternatyva yra dualizmas. Dualistinėje pasaulėžiūroje yra labai aiškiai apibrėžta, kas yra bendrasis gėris ar viešieji interesai. Pavyzdžiui, tautos interesai tokioje pasaulėžiūroje yra aukščiau negu verslo interesai arba partiniai interesai. Aš nematau to poslinkio ir todėl bus sunku. O ar A.Merkel išlaikys savo pozicijas, sunku atsakyti, nes opozicija jos pačios partijoje tik didėja. Pakanka pažvelgti, ką kalba bavarų politiniai lyderiai netgi savo sveikinimo kalbose - ją sveikindami jie ir tai užsimena apie A.Merkel klaidas. Todėl jėgos, kurios pasisako už nacionalinį interesą, Vokietijoje tikrai gali stiprėti ir, kaip rodo apklausos, tas procesas jau prasidėjo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“