Daugelyje pasaulio šalių šalčiai, neišbrendamas sniegas, potvyniai ir uraganai... Kiekvienais metais, kai šiuo metų laiku sulaukiame visokių oro išdaigų, žmonės ima klausinėti, kas atsitiko, juk klimatas šyla ir keičiasi?
Tai tik primena tai, kuo skiriasi oras ir klimatas. Oras yra tai, ką kasdien matome už lango; klimatas - tai vidutinės oro sąlygos per tam tikrą laikotarpį.
Nors gal ir atrodo, kad jus supa išties šaltas klimatas, yra ne visai taip. Kanadiečiai brenda per gilų sniegą, pietvakarių amerikiečiai kovoja su sausra, o Australiją kamuoja baisūs karščiai. Sacharos smėlynai pamažu užkariauja Šiaurės Afriką, o ledai tirpsta abiejuose ašigaliuose. Vis dėlto planetoje klimatas šyla. Kadangi keičiasi jūrų lygis, daugėja sausrų, šyla vandenynų srovės, galima teigti, kad pasaulyje klimatas šiltėja. Tai iš kur tie sniegynai? Kuo daugiau vandens išgaruoja į atmosferą, tuo daugiau iškrinta kritulių. Todėl žiemą iškrinta daugiau sniego, o vasarą užklumpa didesnės liūtys.
Tiesą sakant, jau rečiau girdime terminą “pasaulinis atšilimas”, mokslininkai vis dažniau kalba apie “klimato kaitą”. Kadangi Žemės atmosfera tokia sudėtinga, pokyčiai gali būti susiję tiek su šalčiu, kiek ir su karščiu. O tai reiškia šaltas dienas ar net šaltus metus. Vis dėlto ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad vidutinė Žemės temperatūra pamažu kyla.
Kadangi neretai klimatas painiojamas su oru, galima išgirsti tokius teiginius: “Nematau čia jokio atšilimo”. Tai trumparegiškas mąstymas. O žmonės linkę taip mąstyti. Mes linkę tikėti tuo, ką matome savo akimis. Tačiau mūsų akys temato tik orą. Todėl ir reikalingas mokslinis požiūris, kad suvoktume dėsningumą.
Taip pat kartais nurodomi specifiniai klimato stebėjimo duomenys, liudijantys šaltėjimo tendencijas. Todėl kai kas sako: “Klimatas šaltėja, o ne šyla”.
Penkioliktajame amžiuje neįprastai šalti orai kaustė Europą, buvo užšalusi net Temzės upė. O prieš 11 tūkstančių metų Žemę vėl buvo užklupęs ledynmetis, kuris buvo pavadintas “Clovis comet hypothesis”. Tai du didelio atšalimo laikotarpiai, kurie tapo anomalijomis.
Mažasis ledynmetis, kaip manoma, susijęs su sumažėjusiu saulės aktyvumu ir sustiprėjusiais vulkanų išsiveržimais, kai į orą buvo išmetamos dulkės, kurios šaldė šiaurės pusrutulį. “Clovis comet hypothesis” galėjo būti sukeltas ledų arktyje trūkinėjimo ar Agasio ežero potvynio, kuris per pietų Manitobą plūstelėjo į Šiaurės Atlantą. Tai galėjo pakeisti tokias vandenyno sroves kaip Golfo srovė, kuri gabena šiltą vandenį iš atogrąžų.
Praeityje būta ir šiltų laikotarpių. Iš tikrųjų prieš mažąjį ledynmetį buvo Viduramžių šiltasis laikotarpis. Klimatas kaitaliojasi nuspėjamais ciklais.
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"
