Kadaise būta matriarchato - gimdėmės; kadaise būta patriarchato - darėmės; iškentėm diktatūrą, socializmą, atgimimą. Net su demokratija buvom bebaigę susitaikyti; bet vištokratija Lietuvą tikrai pribaigs - na, gal ne visą, gal tik tą jos dalį, kuri gyvena butuose, primenančiuose vištides; ir trumpai, kaip vištos. Bet būna ir smagiau.

Netiesa, kad žmonės, kad patys piliečiai išsirenka sau valdžią ir būna verti tokios valdžios, kokios nusipelno. Taip, ko gera, yra tik tose šalyse, kurios nėra ES narės. O mums, lietuviams, kaip ir kitiems ESiukams, privalu ne mūsų norai, tradicijos (ir kt.), o ES direktyvos. Tad valdžią tik vaidiname renką, o iš tikrųjų kaip yra? Iš tikrųjų rengiame ar statome tik rinkimų spektaklius (repertuarą parenka kas tik nori, bet ne tie, kurie nusimano apie tautos ir valstybės meną bei tradiciją, režisuoja papras tai ne žmonės, o pinigai, balsus skaičiuoja kartais zenonai, kartais specialistai iš ES fermų. Būna, kad laimi vieni, o į vadovaujančių krėslus susikrausto antri ir treti, kukliai bei populiariai pasivadinę koalicijomis). Bet tikrąjį vadovavimą - vadinamajai laisvai ir nepriklausomai valstybei - mes dažniausiai importuojame arba - lietuviškai - įsivežame. Anksčiau įsiveždavome iš maskvų ukazais, dabar - iš briuselių direktyvomis. Ukazai ir direktyvos - tai tokia tara, be kurios lietuvis valdininkas nemoka nei valstybei, nei jos piliečiui padėti gyventi; ir net vištos užauginti.

Vietoj galvos

Sumuštiniui ar keptai bulvei ES direktyvų kaip ir neturi - žmonių valgiaraščiai JAI nerūpi. Europos Sąjungai labiau už viską rūpi vištos ir jų butai, o ne žmonės ir jų narvai. Bjauriausia, kad ES visiškai nieko nekalba apie vyriškąją šios paukščių genties lytį - gaidžiai ES fermose diskriminuojami, ne kitaip; ar TAI nepanašu į elementarų sibirinį lagerį ar kalėjimą? Niekas - o niekas - iš ES žmonių negali gerove lygintis su vištom, dedeklėm, broileriais ir kitais ES direktyvų saugojamais individais. G al tik su ES šalių vyriausybėmis, dažnai turinčiomis vištų proto tevertas galvas. Gal todėl mes šiandien jomis ir džiaugiamės: jos nevalgomos. Iš tokios abrakadabros doras tautietis net košelienos neišsivirs. Kita vertus, ar verta? Verta tik nukirsti, o ne virti.

Vardan lesalo

Sumautos direktyvos įpareigoja - bent jau Lietuvą - vištas lesinti taip ir tuo, kad (perfrazuokime vieną žymiausių socializmo gaidžių Pavką Korčiaginą) nebūtų skaudu už ne tiktai su vištomis pragyventus metus. Lesinti vištas aukso trupiniais yra gražu; tiesa, aukso kiaušinių jos gali ir nesudėti. Pačios laisviausios visame pasaulyje sąjungos - ES - piliečiai laisvai pavydi broileriams: jie maitinami pagal ANŲ direktyvas, ir iš rankų, o visai ne iš konteinerių; kaip kai kurie iš mūsų. Vardan doro lesalo vištokratija pradeda klestėti; arba jau klesti visiškai negrįžtamai. Vardan tuščių konteinerių demokratija emigruoja į svetimas šalis, o ČIA lieka tik vaikai vaiknamiuose, tik pensininkai pensioMatuose ir tie, kurių nacionalinis stalo paukštis buvo ir yra višta. (Faina, tikrai faina, kad Vilniuje yra Jeruzalė.)

Teisė į ateitį

Ne tik gimnastikos klubai, bet ir skaitmeninė televizija, žinoma, turi būti kiekvienoje vištidėje. ES direktyvininkai tiesiog neapsižiūrėjo, kad višta be TV visiškai neatitinka eurostandartų - nei orkaitėj, nei lėkštėj. Net pačiam pienburniškiausiam eurokomisarui turėtų būti aišku, kad dora dedeklė, pažiūrėjusi žinių laidą apie mūsų, Lietuvos Vyriausybės, indėlį į bendrą evrosojūzinį produktą, ims ir garantuotai sudės kiaušinį, didesnį ir smagesnį nei numatyta ES direktyvose. Žinoma, viena kita tokia dėtis, - ir mes, žmonės, gyvensime tikrai geriau, BEVEIK KAIP VIŠTOS. Turėsime ir JŲ galvas, ir JŲ lesalo (kaip dabartinės mūsų vyriausybukės), ir beveik tiek, kiek paukščiams skirta kvadratinių metrų bei šviesos ir šilumos, o žmonių vyriškosios lyties palikuonys net ir TAI, dėl ko ES komisarai (nekalbėkime apie krikščionybę) vištas ir dievina.

Vietoj pastebėjimo

Nusižengdami ES direktyvoms pasakysime, kad tautinė žmogininkystė, - kad ir kokia ji pramonės šaka būtų, - vis tiek geriau nei eurovištininkystė. Ypač kai trūksta - ir vienur, ir kitur - doro paukštavanagio.