Niekas nenuneigė XVIII a. gyvenusio JAV politiko Bendžamino Franklino garsiojo teiginio, kad pasaulyje tik du dalykai yra neišvengiami - mirtis ir mokesčiai. Bet turbūt ir ponas Franklinas apsiverstų karste sužinojęs, kokią mokesčių naštą tempia Lietuvos žmonės. Ir dar ją ketinama didinti! Nes valstybė, kaip bandoma pateisinti tokio žingsnio neišvengiamumą, skęsta problemose. Prasiskolinusi. Visoje Europos Sąjungoje esą tas pats.
Bet kuo čia dėti mes, paprasti piliečiai? Ar dėl mūsų kaltės problemos valstybėje, lygiai kaip ir visoje ES, susikaupė? Ar mes Lietuvą ir ES į krizę įstūmėme? Ne. Tai kodėl už kitų klaidas turime atsakyti? Jau ir taip mokesčiais apkrauti, jie dubliuoja vienas kitą. Nuo atlyginimo - atskaito, perkame dešrą ar batus - atskaito, pilame degalus į automobilio baką - ne tik PVM, bet ir akcizo mokesčio pavidalu valstybė mus apiplėšia. Kaip kokia bulimija serganti, „jaučio apetitą” turinti besotė - vis jai negana. Jei valdžios politika šiuo klausimu nesikeis, Lietuvoje mokesčiai gali greitai susilyginti su atlyginimu ar net jį pralenkti.
Apmaudu, valdžia eina lengviausiu keliu: arba didina valstybės skolą, arba - mokesčius. O paskui stebimasi, kodėl lietuviai masiškai bėga iš Lietuvos. Keista būtų, jei nebėgtų.
