„Uti ti ti šalta...”. Ar dar pamenate iš vaikystės šias eilutes? Taip, ten buvo kalbama apie rudenį, tačiau pirmieji eilėraštuko žodžiai puikiai nušviečia padėtį Lietuvoje - šalta! Viena vertus, atrodytų nieko keisto, juk mūsų krašte tokiu metų laiku visada nosis praeiviams kutendavo šaltukas, bet jei pažiūrėsime kitu kampu, pamatysime, jog baltas visą žemę apklojęs sniegas tarsi užhipnotizavo tautą. Pinigų niekam nebetrūksta, nebeliko rūpesčių šeimose... Dingo visos gyvenimo problemos, nes visi dabar susikoncentravę tik į šaltį. Su ta mintimi žmonės ir prabunda, ir užmiega.

Bandžiau pasiskųsti užsieniečiui, kad Lietuvą kausto stingdantis šaltis. Tačiau gavau turbūt milijono vertą atsakymą: „O Lietuvoje žiemos ne visada tokios būdavo?” Reikia pripažinti, gražus, šiltas rudenėlis ir kiek pavėlavusi žiema mus tikrai išlepino.

Jau nebepamename, kad esame lietuviai, kurie niekada savame krašte nepamatysime ugnikalnio išsiveržimo, bet šaltas žiemas visada turėjome ir turbūt turėsime. Taip, orų prognozės kiekvieną dieną vis įspūdingesnės ir primenančios nepamiršti šiltos aprangos, bet tai juk ne stebuklas, įvykęs pirmą kartą ir privertęs panikuoti: „Ką dabar daryti?” Tiesiog į Lietuvą grįžo žiema.