Kone kasdien iš aukščiausių pareigūnų lūpų tik ir girdime tą patį: krizės traukulių tampomos Lietuvos viltis - smulkusis verslas. Ir vieną už kitą įtaigesnius pažadus visokeriopai jį remti, skatinti, padėti atsitiesti. Ypač prezidentė mėgsta tą pabrėžti. Ir nieko keista. Ekonomikos vilkė puikiai žino, kad į valstybės aruodą svarų indėlį mokesčių pavidalu įneša ir smulkiosios žuvelės, ne tik stambieji rykliai. Ne tik prezidentei, ir aukštesniųjų klasių moksleiviams aišku, kad smulkusis verslas krizės sąlygomis - patikimiausias valstybės gelbėjimosi ratas.
O kaip su smulkiaisiais verslininkais elgiasi Vyriausybė? Ogi taip, kaip pamotė su nekenčiama podukra! Štai metų pradžioje “pradžiugino” juos dar didesniais privalomais mokesčiais, naujais administraciniais suvaržymais, reikalavimais ir nurodymais. Atkreipiame dėmesį: mokesčiai padidinti tuo metu, kai smulkusis verslas ypač kenčia dėl finansų, apyvartinių lėšų stygiaus!
Kita vertus, valstybė tik mokesčiais ir gyva. Mokesčiai valstybei, kaip kadaise taikliai apibūdino mokslininkas Bendžaminas Franklinas, neišvengiami kaip ir mirtis. Tik labai gaila, kad neaišku nei kur, nei kam tie surinkti šimtai milijonų išleidžiami. O labai norėtųsi tai žinoti.
