Taip galėčiau apibūdinti mūsų krizės nustekentos Lietuvos kultūros šviesulius, kurie, net nesulaukdami deramo valdžios dėmesio ir padoraus atlygio, kuria ir tos kūrybos vaisiais dalijasi su aplinkiniais.
Jau ne vienus metus visa žiniasklaida skamba nuo meno ir kultūros atstovų nusivylimo atodūsių. Tik šie, ne kaip daugelis kitų „skurstančios” valdžios dūsavimų, yra tikrai pateisinami ir suprantami.
Sakoma, kad kūrėjas negali kurti. Ir tai visiška tiesa. Mūsų kūrėjai kuria net tuomet, kai tenka kovoti dėl išgyvenimo ir nuryti kartėlį, taip ir likus neįvertintam. Gaila, kad kultūra mūsų šalyje visuomet lieka prioritetų sąrašo paraštėje, kuriai skylėto valstybės biudžeto nebeužtenka. Nors žinoma, kad geriausi kūrėjų darbai gimsta skurdo ir krizės laikais, mano nuomone, tokie laikai šalyje užsitęsė per ilgai. Esu įsitikinusi, ekonominį sunkmetį padeda išgyventi tik dvasinis penas.
Man labai džiugu skaityti apie mūsų kultūros pasaulio atstovų darbus ne tik kūrybos plotmėse, bet ir visuomeninėje veikloje. Vykdomi įvairūs edukaciniai projektai tik dar kartą įrodo, kad mūsų šalies kultūra laikosi ant idėjininkų ir altruistų. Štai jiems, o ne valdininkams, reikia teikti kompensacijas, išlygas ir palengvinimus.
