Kai kurie žmonės nepakenčia smurto, kai kurie mano, jog tai - natūralus gamtos reiškinys. Kai kurios visuomenės smurtą faktiškai įteisindavo, leisdavo vienoms žmonių grupėms terorizuoti kitas. Visgi dauguma visuomenių, vadinančių save civilizuotomis, stengėsi šią problemą spręsti. Ir Lietuva bando spręsti. Tačiau klausimas: pagal kokius kriterijus nustatysime, ar smurto problema sprendžiama efektyviai?
Mano nuomone, kriterijus gali būti tik vienas - kiek sprendimo būdas leidžia sumažinti smurto lygį. Ne pripažinti problemą, parodyti ją visuomenei, nubausti kai kuriuos kaltuosius. Visa tai yra tik būtini pirmieji žingsniai. Ir atrodo, kad Lietuva juos jau žengė. Per kelias dienas užfiksuos pusę tūkstančio smurto šeimoje atvejų. Galima išdidžiai rodyti statistiką - mes kažką darome. Bet pagrindinis klausimas išlieka. Kaip mes smurto atvejų skaičių sumažinsime?
Gal iš tiesų užteks iškeldinti smurtautojus? Gal atsidūrę gatvėje jie nesmurtaus, pradės mažiau gerti, apskritai pakeis požiūrį į prievartą? Vargu. Nebent statistiką pagerinsime formaliai. Kova su pasekmėmis dažniausiai būna bergždžia, kol nekovojama su priežastimis. O aiškios vizijos, kaip išrauti smurto priežastis, kol kas nematyti.
