Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos kūrėjai svarbiausiame valstybės teisiniame dokumente įrašė: Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
Galėčiau prisiekti, jog tuo metu jie nė nenutuokė, kad šie žodžiai bus interpretuoti taip, jog visi imtų svarstyti, kodėl mes nevadiname šeima vienišo pensininko, kodėl ne šeima yra dvi kartu bulves kepančios studentų bendrabutyje kambario draugės.
Konstitucijos kūrėjai taip pat įtvirtino, jog sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios.
Matyt, po šio punkto neturėtų kilti klausimų, kokia šeima turėta omenyje. Tačiau dabar, kai dauguma parlamentarų nusprendė aiškiau suformuluoti tai, kas ir taip buvo nustatyta Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kilo pasipiktinimas dėl kažkokios diskriminacijos. Todėl, matyt, niekas nenustebs, jei netrukus Lietuvių kalbos komisija sulauks riaušių dėl to, kad iki šiol iš žodynų neišbraukti žodžiai „sugyventinis (-ė)“ ir „sutuoktinis (-ė)“.
Nei pataisų iniciatoriai, nei bet kuris sveiko proto žmogus Lietuvoje nesiūlo uždrausti gyvenimo nesusituokus.
Nesiūlo nieko ir bausti, žeminti, atimti paramą, kaip bandoma pateikti. Ne paslaptis, jog audra arbatos stiklinėje kyla ne dėl susituokusios šeimos formuluotės, o dėl to, kas tą santuoką sudaro. Tad būtų garbinga, jei maišto iniciatoriai tai viešai pripažintų.
