Prie ES konteinerio

Mūsų valdžiukai apie ES ir jos paramą kalba lyg apie dievo ranką. Mūsų valdžiukams toji parama tikriausiai ir yra dievo ranka. Tačiau kai per kokį laikraštį prabyla „liaudies balsas“, jis paprastai prasideda ir pasibaigia taip: aš asmeniškai ES pinigų nejaučiu. Na, ir kaip tu, paprastuomene, juos jausi, jei jie niekada nebuvo tau skirti, nors ir tu pati į tą bendrą katilą ašarodama arba su nuoširdžiu tikėjimu ir viltim metei savo apgremžtą centą. Ir ne tiek jau menkai sumetei - kasmet kone po milijardą. Kur tie pinigai dingsta, klausti ar klausinėti neišdrįsti. Tave kartais tik patikina, kad tai... gražūs ir platūs keliai per tavo Tėvynę, kad tai... Kažkaip daugiau pavyzdžių nesugalvoja net patys galvočiausi gero gyvenimo Lietuvoje architektai. Žinoma, tais sumautais ES pinigais pasinaudoja ir keli šimtai Lietuvoje besirpstančių „visuomeninių“ organizacijų, susibūrusių kažką ginti, kažkuo rūpintis, bet dažniausiai tik tuos pinigus nugvelbti; žinoma, jais pašeriamas būrelis ūkininkų, - kad tikriesiems „europoidams“ netrukdytų lobti; žinoma, iš tos paramos „papo“ noriai čiulpauna ir jau minėti mūsų valdžiukai: jų premijos, kelionės, banketai - ne tavo, „liaudies balse“, sumautas reikaliukas (tu asmeniškai tų pinigų niekad ir nepajausi, - o ir kam tau, nejautriam, jie?).

Coca

Greitu laiku Lietuva pirmininkaus ES. Būsimoji pirmininkė, vardu Audronė, jau šiandien džiaugiasi, kad kažkokie nučiulpti 214 mln. litų, skirtų jos (pirmininkės) suknelei, yra toks niekas, palyginti su gautos ES paramos nauda mums visiems, kad apie tai neverta nė kalbėti. Gal ir neverta kalbėti apie tai, ko niekaip negalima pakeisti, bet bent vienu žodeliu užsiminti kaip ir būtina. Mūsų didžioji ES matrona mūsų (ir kitų savo „įdukterių“) pinigais remia ne tik mus, sąjungos šalis, bet ir įvairiausias amerikonų cocas bei kitus „limonadinius Džo“. Niekas nežino kodėl, bet ČIA, matyt, bendras biznis, ir niekur tu, vaikeli, nesidėsi. Gelbėti mūsų JūJų limonadas tikrai nesugebės. Jis yra ginklas. Kaip ir tikri amerikonų ginklai, kuriuos ta pati ES „paramuoja”. (Lietuva prie to irgi prisideda - matyt, tokios sumautos mūsų stojimo į JĄ sutartys.)

Donaldas

Aišku, milijonų ES nešykšti ir greitašūdei skrandžio opai - „aguoniniam“, anot rusų, donaldui. Šelpdama „donaldus“ ES duos darbo ir amerikonų medicinai, farmakologijai ar bent jau vietiniams duobkasiams - kaip matome, grįžtamasis ryšys tikrai yra; jeigu norit, - tikra maitinimo grandinė: ES ėda mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus, „donaldai“ ėda ES paramas, mes ėdam jų „bigdogus“, o ŠITIE - mus. Darbo vietų užteks visiems; tik poilsio vietų - nelabai. Bet... krematoriumų kaminai užima tikrai mažiau ploto nei kapinės - mokykimės iš „evropų“ ir būsim išganyti. (Vyresnėlesni Lietuvos piliečiai „donalduose“ stengiasi nekramtyti, bet jaunimas - retas TEN nebuvęs; užeina bent jau dėl ES ir mados.)

„Indikas“

(Šiaip jau aš jį vadinu kalakutu.) Tai, kaip visi žinome, amerikonų nacionalinis paukštis. Jis paprastai būna labai populiarus būtent lapkritį, kai tikrieji ES paramų gavėjai - amerikonai - ruošiasi švęsti ir švenčia Padėkos dieną. Smagiai jie dėkoja kalakutams - juos išsikepa ir sušlamščia. Bet būkime sąžiningi - kauliukus siunčia „evropon“; Lietuva po amerikonų Padėkos dienos irgi seiliojasi prie kalakutų kaulų; seiliojasi ir gailisi, kad Tokia diena - tik kartą per metus. Kitaip - ES parama mums būtų dosnesnė; gal kartais gautume net tiek, kiek sumokėjome; ar net tiek, kiek nusipelnėme. Bet dažnai kalakutai sulesa viską; gaila, kad tie kalakutai ne iš Marijampolės; gaila, kad tie kalakutai - tiesiog „indikai“, vagys, besikibinėjantys svetimam du beny... „Bet kai pradėsim pirmininkauti, ponai...“ (iš Audronės raštų).

Vietoj varnos

Jeigu amerikonai turi Padėkos (arba Kalakutų) dieną, kodėl mes negalime turėti Paprašaikų (ar, tarkim, Varnų) dienos. Kai bus visai prastai - gal Žvirblių. Kita vertus, - o gal jinai jau ir atėjo? Valdžia, ES parama, šildymas, Audronė - gi tikri žvirbliai! Nors ir brangūs.