Oro pornografija

Vienas didžiausių žmogaus norų - gyventi saugiai. Gyventi taip, kad nei šuo neįkąstų, kad nei su banditu ant vieno liepto - kaip dviejų ožių - likimas nesuvestų, kad nei su teroristu į vieną skraidantį objektą niekas neįsodintų. Bet taip buvo ligi šiol.

Dabar laikai keičiasi. Eurodirektyvos - taip pat. Jų laikydamiesi greitai tapsime nuogi ne tik pirty, bet ir “viešajame sektoriuje” - įvairaus rango “vokzaluose”. Gaila, bet eurodirektyvas briuselmenai tapatina su mūsų norais. Mūsų vadai “reikšmingai” patyli (perfrazuojant Širaką, nepraleidžia progos!). Ir mes, jaunieji “eurosąjūzininkai”, tampame priklausomi nuo tų sumautų direktyvų. Kaip ir senieji, kuriems nusirengti, apsinuoginti, netgi iškrypti yra visai paprasta.

Nes jie, matote, - kultūringesni, civilizuotesni, daugiau suprantantys, mažiau besivaržantys nei mes, baudžiauninkai. Jie nehomofobiški. Jie tolerantiški, nebijantys paviešinti savo paslapčių - netgi jas demonstruojantys ir apskritai ekshibicionuojantys visaip, visur ir visada. Ir ne tik už pinigus, bet netgi už dyką: tiesiog savo malonumui ir kitų bjaurasčiai. Kur mums iki jų!?

Saugos vardan

Bet... tos direktyvos padarys iš mūsų ir tikrus europiečius: būsim nuogi, permatomi, užtat labai saugūs - tiesiog trimilijoninė tauta vienam dideliam europrezervatyve. Tiesa, mūsų niekas neklausia, ar mes TO norime, ar mums TO reikia? Euroklerkai žino, kad mes nebūsime saugūs, kol gerbsime savo privatumą, kol būsime apsirengę.

Va, kai į mūsų tarpukirkšnius ne tik ligoninėse, bet ir oro uostuose pro specialias skylutes, vadinamas skeneriais, pradės žiūrėti ir mūsų intymiausiose vietose (ne, visai ne “čemodanuose”) ieškoti bombų bei kitų terorizmui būdingų apraiškų bei instrumentų “specialistai”, lietuviški lėktuvai bus saugūs ir niekada nekris kaip LIG ŠIOL.

Nudistinis antiterorizmas

Norint kad kova prieš terorizmą būtų efektyvesnė ir antiteroristiniai tikrintojai nepervargtų ir darbo metu neužsiimtų šalutiniais “rankdarbiais”, bent jau sostinės oro uosto administracija potencialiems keleiviams, skrendantiems į darbą Vakarų Europos brūzgynuose ar studijas pigesniuose nei Tėvynėje kembridžuose, siūlys (ryt poryt) į skrydį registruotis jau nusirengus.

Žema oro temperatūra - ne pasiteisinimas; čia gi oro uostas - geriau šalti valandą laukimo salėj ir pamėlusia savo kūno spalva atbaidyti teroristus, nei - TO nepadarius - stingti visą gyvenimą medinėj dėžėj.

Pagaliau jei rinksimės į oro uostus jau nuogi, galėsime sutaupyti pinigų, skirtų brangiai aparatūrai įsigyti. Kita vertus, greit prie TO priprasime ir nežvairuosime vienas į kito lytį. (Svarbiausia, kad atskirtume bombas nuo silikoninių krūtų ir vyriškų organų, kuriuos įtarus europinės orientacijos saugumietis dažnai painioja su dviem granatom ir bikfordo virvele - žinot, šalta ir t. t.).

Teisė į darbą

Europos Komisija direktyvos, įpareigojančios visus keleivius oro uostuose tikrinti skeneriais, dar neišleido, bet ES šalių darbo rinkose jau kyla tikras ažiotažas. Net prie Vilniaus oro uosto būriuojasi žmonės, turintys gerą regą ir europietiškų polinkių: mėgsta žiūrėti pro rakto skylutę į nuogą moterį (beje, ir vyrą, ir vaiką). Galiu patikinti, kad ne visi, turintys stebėtojo talentą egzemplioriai, bus įdarbinti prie būsimų skenerių - oro uostų administracijai reikia specialistų, kurie neitų iš proto dėl kiekvieno numetamo drabužėlio.

Prie skenerio, esančio “moterų sektoriuje”, geriau už praktikuojančius “eltondžonus”, kuriems TAI neįdomu, labiau tiktų elementarus ginekologas - žmogus su pirštinėm ir be emocijų; “vyrų sektoriuje” - geistinas urologas su siaura kaip čiurkšlė prostatininko specializacija; vaikuose bombų ieškoti gali bet kas - svarbu, kad būtų su ūsais ir iš Kauno.