Nors žymūs ekonomistai kalbėdami apie senąjį žemyną jau nebesislapsto ir drąsiai prognozuoja Europos vienybės saulėlydį, Lietuvoje jau galima įsitikinti, kad jokios vienybės nė būti nebuvo. Ką jau kalbėti apie demokratiją, kurios lopšiu vadinamą Graikiją dabar jau norima išmesti kaip musę iš barščių. Nors ne graikai kalčiausi atsidūrę ties žlugimo riba, o tai leidusios galingosios ES valstybės. Apie tai, jog laisvo pasirinkimo nebuvo ir nėra iki šiol, byloja ir mūsų ES stojimo nuotaikos (po vykdytos propagandos ES optimizmo rezultatai aktyvumu prilygo diktatoriškų valstybių rinkimų rezultatams), ir mūsų Vyriausybės vykdoma dabartinė nuomonių cenzūra: niekas nesiteikia pasidomėti, o juo labiau viešai paskelbti, kiek lietuvių vis dar nori būti „vieningosios Europos“ dalimi.

Nedrįstama todėl, kad tik kitose valstybėse seniai atskleistas europesimizmas nepersimestų į Lietuvą. Nes bus sunkiau įtikinti tautą atsisakyti savo valiutos, savo įstatymų, palaipsniui - ir savo papročių, savo nuolatinės gyvenamosios vietos (nes idealiausias europietis - nuolat migruojantis). O galbūt bijoma, kad paaiškėjus, jog demokratijos idėja buvo iškreipta, bus atsisakyta ir labiau Europos galingiesiems, nei pačiai Lietuvai simpatizuojančio dalies politinio elito paslaugų?