Mieli Lietuvos žmonės, kiek dar kvaršinsite galvas politikams dėl savo bėdų? Jie, vargšai, tik ir girdi: “Kada bus kompensuojamos sumažintos pensijos?”, “Kada baigsis krizė?” Ar pagalvojate, kad jiems ir savų rūpesčių per akis?
Juk mūsų grietinėlei pirmiausia reikia pasirūpinti tuo, kas arčiau kūno: neprarasti armijos ją aptarnaujančio personalo, susigrąžinti sunkmečiu nukarpytus pieštukinius pinigus. Juo labiau tada verksnių tauta vadinami Lietuvos žmonės galėtų bent kartą pasidžiaugti valdžios darbais.
Pavyzdžiui. Pagal liūdnas prognozes, nemokamomis (priverstinėmis) atostogomis netrukus jau mėgausis penktadalis šalies darbingo amžiaus gyventojų. Po sumažintų motinystės išmokų padaugės jaunos darbo jėgos - retas ryšis auginti palikuonį už grašius, todėl važiuos į užsienio šalis, kurios dorai įvertins kvalifikuotų emigrantų darbą ir mylės jų vaikus. Už elektrą mokėsime brangiau, todėl daugiau laiko leisime ne prie televizoriaus, o bendraudami su šeima. Kuo daugiau senjorų nebesulauktų išmokų už sumažintas pensijas, tuo daugiau milijonų šalis sutaupys!
Tegu atleidžia man tie, kuriuos įžeidė šis ironiškas žvilgsnis. Tačiau tikiu, kad ilgus dešimtmečius grūdintai Lietuvos tautai žodžiais kaulų jau seniai nebesulaužysi. Tik ar mes atsitiesime po patirtų valdžios smūgių?
