Prieš pusę amžiaus cigarečių gamintojai rūkymą kaip madingą (o ne žalingą) procesą bandė pateikti į pagalbą pasitelkdami kino pramonę. Dabar to pasekmes iškuopti be galo sunku.
3-6 dešimtmečio filmuose dūmą pučianti mergina net buvo savotiško seksualumo etalonu. Tiesą sakant, sunku rasti legendinės vokiečių aktorės Marlenos Ditrich nuotrauką, kurioje ji - be cigaretės. Be lūpose spaudžiamo kandiklio nelengva įsivaizduoti ir „Pusryčių pas Tifanį“ žvaigždę Odri Hepburn ar mados dizainerę Koko Šanel. O apie papsėti mėgstančią Danijos monarchę Margaritą jos tautiečiai užkietėjusiems rūkaliams net posakį sugalvojo: „Rūko kaip karalienė.“
Tam tikrą socialinį požiūrį formavo ir reklamos su prerijų kaubojumi, jojančiu ant žirgo su papirosu dantyse, ar į klubą su cigarete įlingavusia vilioke dama, kuriai pridegti dūmą vienu metu siūlo šeši džentelmenai...
Tačiau laikai keitėsi. Už savo teises kovojantys sveikos gyvensenos šalininkai tabako mėgėjus nustūmė į užribį. Tiksliau - į gatveles ir skersgatvius, pakampes bei mažas pridvisusias patalpėles. Žinoma, rūkyti ar nerūkyti - kiekvieno asmeniškas apsisprendimas. Bet neretai praeidama pro susispietusių pypkiuotojų pulkelius svilinant šalčiams susimąstau, ar verta. Viduje visi turi teisę kvėpuoti švariu oru.
