Politikai kiekvieną gruodį žaidžia tą patį žaidimą: surask pinigų kitų metų biudžetui. Ir šįkart po ilgo draskymosi priimta keletas mokesčių, atlikta keletas apkarpymų. O galima juk viską atlikti nenuskriaudžiant nė vieno mokesčių mokėtojo, tik vos keletą valdininkų, dėl kurių veiklos (ar tyčinio neveikimo) valstybės kišenę ir trūktelėjo tie skersvėjai. Skriauda būtų paprasta - išsiieškoti tai, ką pasiėmė jie patys, jų artimieji, pažįstami, draugai, giminės. Aišku, išieškoti grobį yra tiek pat tikėtina, kaip ir tai, kad į kokį nors tyčia bylą marinantį prokurorą trenks žaibas ir jo darbo (tingėjimo) vietoje atsivers smegduobė.
Kol kas visuomenė tik kartkartėmis nuraminama per parodomąsias įvairių politikų sulaikymo akcijas, pafilmavus kaukėtų teisingumo vykdytojų daromas kratas valdininkų kabinetuose. Kas iš viso to, sužinoti nepavyksta jau po pusmečio. Nes į frazę „atliekamas tyrimas“ telpa viskas - nuo „ne jūsų reikalas“ iki „jokio nusikaltimo čia nebuvo“.
Kažkur vis skraido teisininkų ir politikų klišė, jog teisingumą vykdo teismai, ikiteisminį tyrimą atlieka prokuratūros. Nesąmonė. Geriausiu atveju taip suprantamą „teisingumą“ vykdo prokurorai ir teisėjai. Bet galima įžvelgti dar platesnį ratą - teisingumą vykdo ir politikai, ir verslininkai. Visuomenė gali tik stebėti ir stebėtis.
