Nuolat besikeičiančių technologijų amžiuje nesunku pasiduoti minčiai, neva vienas mygtukas apgins mus nuo negerovių. Vienkiemių gyventojai atseit mygtuku apsigins nuo užpuolikų, miškininkai su naująja stebėjimo sistema apsisaugos nuo gaisrų. O jeigu vietoj trijų skirtingų gaisrininkų, policininkų ir medikų telefonų numerių atsiras vienas, pagalba atlėks akimirksniu. Kaip ir buvo galima spėti, nė vienu atveju nauja sistema stebuklų negarantavo.
Spėti nesunku todėl, kad už bet kurios technologijos vis tiek slypi žmogiškasis faktorius. Mygtukas gali veikti, o gali ir neveikti. Nelygu, kiek stengsis už tai atsakingi žmonės. O atsakingiems žmonėms milijonus kainuojančios sistemos dažniausiai atrodo patrauklios tik jas kuriant. Juk tuomet kažkas įsisavina pinigus. Paskui sistema atrodo patraukli vis mažiau, ji atsakingus žmones net vargina.
Įvairios inovacijos kainavo milžiniškus pinigus, o naudą galima įžvelgti tik galimybėje pasimokyti iš klaidų. Žinoma, jei kas nors norės pasimokyti. Bergždžiai iššvaistytos lėšos primena, jog greitai ir lengvai padaromi tik blogi dalykai. Pavyzdžiui, vienu mygtuko spustelėjimu galima sukelti atominį karą. O tobulėjimui pirmiausia reikia tvarkos, noro dirbti ir geros valios. Mygtukas gali praversti tik visa tai jau turint. Kai šių savybių trūksta, mygtukas yra bevertis.
