Jei šalyje atsirastų bent vienas įstatymas, kuris apskritai užkirstų kelią smurtui artimoje aplinkoje, tai būtų tolygu stebuklui.
O stebuklų, deja, retai būna, ypač kai jų sukurti nesistengia pats žmogus.
Visuomenėje piktinamasi, neva kodėl valdžia nesiima efektyvių priemonių, kad smurtaujantys asmenys pagaliau būtų sutramdyti. Imasi, tačiau įstatymų pataisos problemos neišsprendžia. Naivu būtų tikėtis, kad giliai šaknis įleidęs smurto medis per dieną bus išrautas.
Kad ir apie kokią sritį kalbėtume, viskas prasideda šeimoje. Būtent joje žmogus susiformuoja kaip asmenybė, o auklėjimo spragos, netinkama aplinka, begalė kitų priežasčių gali lemti virsmą į monstrą. O jie problemas spendžia tik vienu būdu - vartodami jėgą prieš kitą. Kitų sprendimo būdų tiesiog nežino, daugeliu atveju nežino dėl to, jog šeima, aplinka kitų ir neparodė.
Klausimas, kaip tokius monstrus perauklėti?
Ne veltui yra sakoma, kad kuprotą tik grabo lenta ištiesins. Aš asmeniškai netikiu, kad smurtautojus galima perauklėti, kai jie patys nesuvokia, koks baisus jų elgesys. Suvokus šio esmę, galima žengti žingsnį pasveikimo link.
Procentiškai tokių susivokusių monstrų būtų nedaug, būtent todėl, kad jiems susivokti priemonių nesugalvota. O aukos ir toliau kenčia.
