Dabar - ne tik lapų kritimo mėnuo. Lapkričiais kaip lapai byra ir galvos. Taip buvo Rusijos imperijoj kone prieš šimtmetį. Taip yra ir nepriklausomoj Lietuvoj. Tik jau šį galvakritį. (Tai prakeiktas mėnuo.)
Grįžti atgalios nėra jau taip sunku, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Grįžti atgalios yra daug paprasčiau nei eiti priekin - kelias kaip ir pramintas, kaip ir žinomas. O jei dar pasirenki ar išsirenki tam reikalui tinkamą vedlį ar tiesiog „susaniną“, kuriam tapti tikra legenda dėl tam tikrų charakterio ypatybių ir svitos gana paprasta, gali eiti ir eiti bemojuodamas kardu į kairę ir dešinę. Ir visai nesvarbu, ar tu esi pats „susaninas“, ar tik vienas iš jo svitos. Galvos lekia kaip skiedros, krinta kaip lapai. Taip, stipri ranka paprastuomenei patinka; ypač kai ji nukirsdina galvas, kyšančias aukščiau skurdo ribos šlagbaumo. Tai gali būti teisėjų, nemenkų policijos ar ministerijų magnatų ir net privataus verslo vadovų galvos.
Dar maloniau, kai jos kertamos dėl neaiškių priežasčių ar visai be priežasties; tik tam, - kad vieni bijotų, o kiti - dažniausiai valstybininkai arba jų samdyti užsienio „protai“ - pralobtų. Ir neprastai - už mėnesio „triūsą“ gautų bent jau po nepilną pusmilijonį litų. (Jei tai nevyktų tiesiog akyse, manytume, marazmas; bet dabar taip nemanome; bent jau aš.)
Skerdykla Nr. 6
Romaną „Skerdykla Nr. 5“ jau labai seniai yra parašęs vokiečių kilmės amerikiečių rašytojas Kurtas Vonegutas. Šiame absurdo literatūros ir juodosios komedijos kūrinyje rašytojas vaizdavo Antrąjį pasaulinį karą.
Manau, kad šį bei tą (labai nedaug ką) pakeitus - K.Voneguto skerdykla visai pakenčiamai atspindėtų gyvenimą galvakričio mėnesį Lietuvoje. Čia irgi - kaip ir TEN - panašus absurdas, juodasis humoras, nesąmonės ir t. t. Čia irgi - kaip ir TEN - apsimetama dorais, net dirbančiais, net nusimanančiais. Ir viskas - kaip ir TEN - baigiasi „šuoliuojančiais mėšlo kalnais“.
Tiesa, mūsų skerdykla dar darbo nebaigė, dar iki kadencijos ar pamainos pabaigos kaip ir toli; vadinasi, yra vilties, kad romane „Skerdykla Nr.6“ bus daugiau ir absurdo, ir juodosios komedijos negu visoj K.Voneguto kūryboj sudėton draugėn.
Baimė
Žmones - net drąsius žmones - Lietuvoje persekioja baimė. Baimė, kad neteksi, baimė, kad gausi, baimė, kad teks iš čia dingti, baimė, kad ims tave ir parveš į čia. Kad pasodintų. Ar nukirsdintų. Nes teismai - be autoriteto ir teisingumo; reitingų lentelių subingaly.
Reitingų lentelių viršuje - tik TAI, ko iš tiesų reikia bijoti. Tos sumautos lentelės viršuje besimėgaujančio savo šlove „susanino“ (lytis čia visiškai nesvarbu) telefono skambutis ar neatsargiai (lyg netyčia) ištartas žodis - yra pats didžiausias teisingumas, nuo kurio tauta bėga į užsienius kaip įmanydama: atseit, mokytis, atseit, dirbti, atseit, gyventi - ir niekados negrįžti. Kad lentelės viršaus nurodymu tam tikros struktūros „nesusanizuotų“ ne tik ne vietoj padėto lito, bet ir kūno, dvasios, požiūrio, įsitikinimų.
Ne visi pinigai
Niekas iš tų, kurie valdo arba manosi valdą (o iš tikrųjų engia), nė nesigėdija užsidengti akių; jiems ir naktį ateiti neprivalu. Nes jie ateina imti įstatymo vardu. Kurį patys sugalvojo, pasirašė ir priėmė; ir kurio neįmanoma apskųsti. Na, jis neapskundžiamas, nes... prastas, blogas, tik į vieną pusę: kad paėmus nereikėtų grąžinti. Arba kad grąžintų ne viską, nes reikia ir jiems patiems, ir svetimakalbiams rykliams - jetau, kiek žinau savų protinguolių už pusę milijono per mėnesį!
Kodėl mūsų aukščiausieji valdžiukai tokie geri ir dosnūs svetimtaučiams „analizatoriams“; kodėl tokie geri ir dosnūs svetimiems - gal todėl, kad ne už savus? Gal kad šitie perėjūnai (beje, perėjūnai yra ir savi, ir svetimi) ir dorai dalytis moka, ir, svarbiausia, neplepa, nes, gavę „babkes“ iš mūsų kubilijonų, išsyk čiuožia pelnytis (kol jaunas, o broli...) iš kitose šalyse vyriausybinių kvailiakiemių nacionalizuojamo patriotizmo; arba kad ir kokio banko; beveik vietinio.
Vietoj pergalės
Svetimi pinigai jau žarstomi. Dar liko paštas, telefonas, telegrafas, „čiugunkelio“ stotis - ir būsim kaip namie. Tokia mūsų dalia. (Iš beišsipildančio Lenino sapno.).
