Valdžia, be ceremonijų karpydama socialines išmokas žmonėms, nemato reikalo paaiškinti, kiek bus atimta. Mažins, ir taškas. Sutinku, galbūt viduramžiais myriop pasmerktam piliečiui nebuvo būtinybės detalizuoti, kirviu ar giljotina bus užbaigtos jo “žemiškos kančios”. Tik nereikia milžiniškų pastangų skirtumams pastebėti: neįgalieji, socialiai remtini žmonės - ne mirtininkai. Bent jau tol, kol tai oficialiai nepatvirtinta. Priešingai nei valdžioje sėdinti dauguma, Lietuvos žmonės veikiausiai “būtų nieko prieš” žinoti, kiek kitąmet galės valgyti, ar turės teisę sirgti ir pirkti vaistų, ar sugebės parengti vaikus mokyklai ir namie dar turėti elektrą.
Tauta jau atmintinai išmoko valdžios vis kartojamą mantrą: “reikia solidarumo”, “skausmingi sprendimai neišvengiami” ir “tikimės supratimo”. Ar ne per kvaila išrinktiesiems to tikėtis, kai žmogui atimama net teisė žinoti, kokią galimybę išgyventi turės po Naujųjų? Juk premjeras randa laiko pasigirti užsienio žiniasklaidai, kad Lietuva jau tuoj tuoj pabėgs nuo krizės. Tad gal būtų galima rasti laiko informuoti neįgaliuosius, kiek šie iš tiesų neteks kitąmet, užuot siuntinėjus klaidinančius pranešimus? Aišku, juk greit Kalėdos. Tad kam valdžios vyrams gadintis nuotaiką? Juk jei pasakysi žmonėms tiesą, vargu ar šie palinkės linksmų švenčių.
