1 nuotr.Kai vyras turi rankas, jis jaučiasi arba save jaučia oriai. Bet kai tas vyras tas savo rankas ir tą savo “orumą” demonstruoja mažamečiams, ne tik kad negražu. Tai - žiauru. Ir netgi labai.
Lietuvoje anksčiau apie pedofilus nebuvo girdėti. Naivu arba klaidinga manyti, kad jų nebuvo. Tiesiog nekalbėjome. Ar buvusi sistema draudė - na, kur tai matyta, kad socialistinėje visuomenėje tooOOKIŲ individų rastųsi, - ar iškrypėliai “dirbo” pagilinto pogrindžio sąlygomis (kaip tikri revoliucionieriai), nelabai aišku. Tiesa, Kaune būta - o ir dabar esama - vieno budinčio pedofilo, kurį bet kuriuo paros metu galima uždaryti ir nubausti. Tai “doras” pedofilas. Kaip žaibolaidis - juo anksčiau nuvarvėdavo visas tautos pyktis, sukeltas nesveikai vaikus mylinčių dėdžių.
Apie “populiarumą”
Bet dabar... vadinamajai demokratijai po ilgų tironijos metų grįžus (ar “šviežiai” atkeliavus) į Lietuvą, “nedori” pedofilai ir kiti pakrypėliai, nukrypėliai, iškrypėliai su ES direktyvų laužtuvu išbubino grindis ir užšliaužė ant viešo grindinio. Iš pradžių lengvi mažamečių pakibinimai virto skandaliūkščiais, vėliau skandaliūkščiai - skandalais, o ŠIE - nuo praėjusių metų - tikru karu, persmeigusiu aštria ietimi net generalinio prokuroro galvą. Kauno pedofilijos kare skirtingose barikadų pusėse draskosi ne tik komercinės televizijos, bet ir geras gabalas Lietuvos. Valdžia džiaugiasi, kad žmonės, įsitraukę į ŠĮ “populiarų” karą, dažnai pamiršta, kad gyvena blogai. Ir kaip tu žmogus nepamirši, kad esi juodas juodnugaris, žinodamas, kad kitiems dar prasčiau. Arba - kad kitiems dar geriau nesiseka. Arba - kad kitus ne tik nepritekliai, bet dar ir iškrypėliai persekioja.
Apie “jautrias” sielas
Kalbėdami apie nusikaltėlius - pedofilus - stenkimės JŲ neįžeisti. Stenkimės nesijuokti iš TO. Stenkimės TIK pasiginčyti, pakritikuoti, užminti ant kojos, bet jokiu būdu ne ant orumo. Ne ant orumo tų, kurie mus ir mūsų vaikus sumindo fiziškai, dvasiškai ir labai skaudžiai. Matote, orūs iškrypėliai, turėdami krūvą galingų ir sumanių advokatų arba patys tokiais būdami, gali ko nors ar šiek tiek iš mūsų net prisiteisti. Jei ne iš tavęs, kaip privataus asmens, tai iš tavo įstaigos ar pačios valstybės. Gal net - jei tu, kolega, neturi pinigų - tavo būsimą vaiką. Vaikų medžiotojai (ar paprasčiau “pedai” - prašom nepainioti su geros valios baltais chalatais, vardu pediatrai) yra gudrūs ir budrūs. Jų pilna ne tik kiekviename troleibuse, bet ir kituose parametruose: dažnos valdiškos įstaigos kiekvienoje kubinėje darbo erdvėje, dažnų globos namų kiekviename kvadratiniame metre.
Apie “pergalę”
Krikščionybė moko: jei gavai į snukį, atsuk kitą, jei esi dvisnukis. Bet jei tavo vaikas nuo pedofilo gavo į tam tikrą vietą, kuri yra per patį kūno vidurį ir tik VIENA, ką tuomet atsukt? Seimas (pagaliau po dvidešimties metų atsirado proga pagirti ir šią instituciją) mano, kad nereikia nieko atsukinėti - reikia tuos sumautus pedofilus tiesiog apdoroti chemiškai, ir baigtas kriukis. Tačiau TAM pasipriešino mūsų kokteilinė Vyriausybė ir be didelio vargo trečiadienį nugalėjo (pagyrų Seimui pabaiga). Jos manymu, priverstinai chemiškai kastruodami pedofilus mes, atseit, nusidėsime Konstitucijai, žmogaus teisėms, įžeisime pedobjaurybių orumą. Lyg vaikaskriaudžiai turi tokį daiktą kaip orumas. Aukos, nukentėjėliai vaikai ir jų tėvai, kokteilinės Vyriausybės manymu, neturi nei orumo, nei teisių. Mūsuose amžinai ginami tik nusikaltėliai, o doras pilietis turi gintis pats. Gal iš tikrųjų šiųdieniame gyvenime paprasčiau, saugiau ir “pigiau” yra vogti, šaudyti, prievartauti? (Tpfu! ant tokios išvados.) Ką gi, Vyriausybė vaikų tėvams paliko galimybę gintis nuo bjaurasties savarankiškai ir savaprotiškai. “Kediškai”. Ir drąsiai. Žinoma, ne visi žmonės ryšis imtis “ant savo galvos” mirtiną nuodėmę, bet... numušti pedofilų sėklos bankus dviejų plytų pagalba gali sugalvoti ir susivilioti ne vienas - negi lauksi, kol prokuratūros ir teismai išsimiegos.
Vietoj vilties
Pedofilai labiau už visokiausias kastracijas bijo tam tikrų Teisingumo ministerijos filialų bendrasėdžių. (Vyriausybė, matyt, irgi.) Kai prokurorai ir teisėjai pabus, tegu suteikia jiems smagią progą juose pasistažuoti. Per visus galus. Prosit.
