Nors valdžios atstovai nepaliaujamai kartoja apie patriotiškumo svarbą, vos Lietuvos pilietis kerta pasienio ruožą, visi viešai deklaruojami principai išgaruoja, o tautietis išmetamas už borto. Tas ir atsitiko Tomui Romikaičiui, plaukusiam „Titaniko” sekėju kruiziniu laivu „Costa Concordia”. Nenoromis sudalyvavęs itališkoje tragedijoje vyras pagalbos kreipėsi į saviškius - Lietuvos ambasadą Italijoje, bet jos naudos buvo kaip iš ožio pieno.

Virš Lietuvos ambasadų, ilgus metus sėkmingai besišildžiusių po svetima saule, pakibo tamsus įtarumo debesis. Kaip gauti pagalbą, jei pagalbos telefonai, neva veikiantys visą parą, iš tiesų veikia tik išskirtinėmis progomis. Baisu net pagalvoti, kiek tautiečių buvo paliktų nelaimėje antrojoje Lietuvos sostinėje Londone.

Kaip visada atsitinka tokiais atvejais, visi rodo pirštais vieni į kitus, o kalti lieka visi ir kartu nė vienas. Dar blogiau tai, kad pasibaigus diskusijoms ir kaltųjų paieškoms viskas liks po senovei, užuot sutrumpinus Užsienio reikalų ministerijos komandiruočių sąrašą, joms skirtus pinigus atiduotų tobulinti efektyviai, o ne fiktyviai veikiančioms pagalbos linijoms svečiose šalyse. Galima tikėtis, kad po mįslingo tautiečio dingimo iš kruizinio laivo keleivių sąrašo ambasada apgalvos galimybę naudoti pagalbos telefoną pagal jo paskirtį, tačiau kyla klausimas, ar ilgam?