Prieš metus, kai krizė Lietuvoje dar buvo tik laukiama, o ne jaučiama savu kailiu, politikai prikalbėjo daug gražių dalykų. Neva sunkmetis bus puiki proga apsivalyti nuo nereikalingo balasto, sumažinti valdininkų skaičių, išmokti gyventi pagal išgales. Beveik visos kalbos nuėjo vėjais.
Tik apsivalymas vyksta, bet valomos ne šiukšlės. Politikai iš Lietuvos valo tokias pamatines vertybes kaip kalba ir istorija. Sparčiai mažėja išlaidos, skiriamos mokslinėms įstaigoms, dirbančioms šiose srityse. Ir neklausykite, jei politikai sakys, jog kalta krizė. Lėšos istoriniams ir lituanistiniams tyrimams pradėtos mažinti anksčiau. Aišku, dabar krizė yra patogus pretekstas pateisinti mažinimą.
Jaunieji mokslininkai kaip dirbo “iš idėjos”, taip ir dirba. Doktorantai kaip gaudavo bedarbio pašalpai prilygstančias stipendijas, taip ir gauna. Lėšas humanitariniams mokslams karpė kairieji, dabar karpo dešinieji. Abi svarbiausios politinės jėgos spėjo parodyti savo poziciją šiuo klausimu. Vadinasi, tokia yra valstybinė politika. Vadinasi, šie mokslai Lietuvoje nepageidaujami. Na ir kas, be jų nenumirsime. Tik tapsime bukesni ir tamsesni. Tokie piliečiai partijoms tinka.
