Vilniuje ką tik praūžė turbūt vienas svarbiausių renginių skaitantiems žmonėms - knygų mugė. Ją gausiai parėmė ir Kultūros ministerija - skyrė, jei neklystu, gal 50 000 litų. Mes su mokytojų kolektyvu vykome pasižiūrėti naujienų - vadovėlių, knygų. Renginiu nenusivyliau, nors organizacija galėjo būti ir geresnė - per žmonių spūstis negalėjome aplankyti daugelio stendų. Labiausiai užkliuvo tradiciniai stendai (juose paprastai reprezentuojamos tos užsienio valstybės), skirti užsienio šalims.
Gausūs buvo lenkų, rusų, skandinavų stendai. Parinkti ir geri autoriai, ir verstų knygų buvo nemažai. Žmonės ten bendravo noriai, beveik visi buvo delegavę lietuviškai šnekančius atstovus. Bet išskirtinis buvo gal penkiolikos metrų ilgio Gruzijos stendas. Vaizdas toks: sėdi lietuviškai nekalbanti moteriškė (gerai mums, kai mes dar galime susikalbėti rusiškai), virš jos padėtos gal keturios knygos. Visos be išimties parašytos gruziniškai. Vieni praeidami juokėsi, kiti - šypsojosi, treti - piktinosi. Juk, pavyzdžiui, tie patys lenkai, susispaudę į kelis metrus, pristatė gal pusšimtį knygų, dar įvairiausių lankstinukų. Tad įdomu štai kas: ar tik ne šiuos stendus ir apmokėjo mūsų Kultūros ministerija? Nesuprantu, kam keturioms knygoms gruziniškais rašmenimis reikėjo skirti didžiulius plotus, jei jie vis tiek nebuvo suinteresuoti pristatyti savęs? Jei viską apmokėjo ambasados - dar suprantu. Bet knygų mugės toks atsainus požiūris tikrai nepapuošė.
ZITA, KLAIPĖDA
