1 nuotr.Kai anksčiau gyveno namuose kelios kartos - problemų nebuvo dėl senolių karšinimo. Dabar jauni baigia mokslus, ima paskolą, nuomojasi ar perka (geriausiu atveju) būstą. Tada emigruoja, o Lietuvoje lieka seneliai, tėvai, kurių pensija tolsta, nes ilgėja išėjimo į pensiją laikas.
Bet kol jų vaikai “aria” užsieniuose, kas prižiūrės jų neišvengiamai senstančius tėvus? Juk jų poreikiai neišnyksta, jiems vis labiau reikia priežiūros ir pagalbos.
Vaikų paliktiems tėvams senatvėje būtų galima glaustis senelių namuose. Bet kad į juos patektum, reikia turėti tam tikro dydžio pajamas. Reikalaujamų pinigų didžioji dauguma senelių neturi, tad ramiai, šiltai ir sočiai nugyventi savo amžių senelių namuose negalės.
Man nesuprantama, kodėl negalima įkurti daugiau senelių priežiūros įstaigų? Būtų galima perkvalifikuoti bedarbius ar vyresnio amžiaus darbingus žmones. Būtų dviguba nauda: jiems - darbas, seneliams - namai.
Reikia paimti lėšų iš ES ir įsteigti daugiau pagalbos paslaugų į namus - negi senoliai nenusipelnė? Gaila, kad valdžia užmerkia akis savų senjorų problemoms. Laikas permainoms, pabuskite pagaliau!
ELVYRA, VILNIUS
