Kadaise buvom lietuvių artojų tauta, dabar visi siekia aukštojo mokslo, kad tik gautų diplomą.
Nemaža dalis jaunųjų lietuvaičių mokytis vis tik nori Lietuvoje, o galbūt gabiausieji išvažiuoja į užsienio universitetus, o mūsų aukštosiose lieka vidutinybės, galinčios susimokėti už mokslą nepigiuose Lietuvos universitetuose.
Nesakau, kad visi studentai pinigingi, yra tikrai gabių ir daug žadančių, tačiau dalis studentijos stebina savo raštingumo, suinteresuotumo studijuoti ir motyvacijos stoka. Tokį studentą lengvai matau profesinės mokyklos suole, bet ne universiteto auditorijoje. Nederėtų nuvertinti profesinio mokslo, juk santechnikų, mechanikų, statybininkų, maisto ruošėjų ir kitų paklausa tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje didėja. Susidaro įspūdis, kad jokios atrankos aukštosios mokyklos nedaro, gal universitetams, kaip ir mokykloms, reikia surinkti tam tikrą skaičių studentų, o pakėlus kartelę studentų stipriai sumažėtų? Tam tikra stojančiųjų atranka turi būti, nes dabar aukštosios mokyklos auditorijose sėdi nemažai tokių, kurie nežinia ko atėjo, bet tikrai ne žinių semtis ir tobulėti.
Tokie nelankantys paskaitų, nesuinteresuoti ir neaktyvūs akademiniame gyvenime galbūt užima tikrai gabaus žmogaus vietą.
Ar mums reikia tiek teisininkų, ekonomistų ir kitų specialistų, kiek jų ruošia aukštosios mokyklos? O gal aukštosioms mokykloms reikia šių būsimų specialistų pinigėlių.
Studento mama Rasa iš Vilniaus
