Kauno miesto Rokų vidurinė mokykla jau dešimt metų kovoja už išlikimą, tačiau kol kas - be rezultatų. Pavargo ir mokytojai, ir tėvai.
Mūsų mokykla - Kauno pakraštyje, ją lanko ne tik vietoje gyvenančių šeimų vaikai, bet ir beveik šimtas vaikų iš aplinkinių kaimų. 1997 metais maždaug pusė Rokų gyvenvietės buvo prijungta prie miesto, kita palikta rajonui. Į miesto globą pateko ir mūsų mokykla. Ir prasidėjo vargai vargeliai. Miesto mokyklai, žinia, yra keliami kitokie reikalavimai: turi mokytis daug daugiau vaikų, turi būti daugiau klasių, daugiau mokinių jose ir t. t. Be to, ir mokinio krepšelis - menkesnis.
Kadangi miesto valdžia mus nuolat terorizavo, spaudoje nuolat buvo kalama į galvą, kad mūsų mokyklą reikia reorganizuoti į pagrindinę, neapsikentę moralinio teroro tėvai vaikus ėmė perkėlinėti į kitas miesto mokyklas. Vaikų dar sumažėjo. Ne paslaptis, jų mokyklose mažėja ir dėl augančios emigracijos.
Kai kuriose kitose miesto vidurinėse mokyklose irgi panaši padėtis, tačiau joms nuolaidžiaujama. O mūsiškę siekiama bet kokia kaina reorganizuoti.
Vasario 25 dieną Kauno miesto taryba jau palaimino tokį sprendimą. Paskutinė mūsų viltis - Seimo pavasario sesija, kurioje turėtų būti patvirtintas pakraščio mokyklos statusas. Jei Seimas tam pritars, reikalausime, kad į išskirtinę mūsų mokyklos padėtį miesto valdžia atsižvelgtų ir reorganizacijos netaikytų. Jei ne, teks keliauti į teismą.
Rokų vidurinės mokyklos profsąjungų grupė
