Siekėme laisvės ir nepriklausomybės, aukojome gyvybes, kentėjome tremtį, puolėme po tankais ir ko sulaukėme?
Be sąjungų, pasirodo, nesugebame gyventi. Todėl dabar sulaukėme didžiulių skolų užsienio bankams. Priverstinės emigracijos iš Tėvynės, savo valdžios savivalės ir pataikavimo Europos Sąjungai.
Vadavomės nuo vienos sąjungos - sovietų, puolėme stačia galva į kitą sąjungą - Europos. Prarasdami šalies suverenitetą ir tautiškumą.
Kadaise statėme, kūrėme, plėtėme savo pramonę, didžiavomės Lietuva, neturėjome tokių siaubingų skolų ir nebuvo tiek nuskurdintų piliečių. Dabar tarsi liokajai vykdome visus ES nurodymus ir reikalavimus. Supjaustėme savo žvejų laivyną, kad nebūtų konkurencijos kitiems. Uždarėme Ignalinos atominę elektrinę, kuri dar galėjo veikti esant krizei.
Žlunga ne tik pramonė, bet ir kaimas - mūsų žemę okupavo danų kiaulės. Mūsų kaimui peršamas turizmas. Ar tai realūs pasiūlymai?
Ateityje pavirsime radioaktyviųjų medžiagų sąvartynu, kaip bandomieji triušiai vartosime genetiškai modifikuotus produktus. Jei per 50 okupacijos metų išsilaikėme, tai globalizacijos procese ir Europos klerkų įtakoje vargu ar egzistuosime.
Štai kodėl daugelis mūsų tautiečių nepasitiki dabar sava valdžia, yra nuvilti, nes siekti lūkesčiai ir svajonės Baltijos kelyje neišsipildė.
A.MEJERIS, KAUNAS
