Nors Vilnius ir Lietuvos sostinė, iš jos gatvių būklės to nematyti. Net nepasakyčiau, kad gatvės duobėtos. Greičiau jau duobės gatvėtos. Neseniai teko grįžti iš Varėnos į sostinę. Iki Savanorių prospekto atskridau su vėjeliu - kelias visai neblogas. Jei neerzintų kas keli kilometrai niekam nereikalingos salelės, kelionė būtų net visai maloni. Bet vos įvažiavus į Vilnių mano ratams pasidarė striuka. Kad ir kaip suksi vairą, duobės neišvengsi.
Vilniuje vargas važiuotiems, vargas ir pėstiesiems. Mat jiems skirti šaligatviai taip pat apgailėtini. Plytelės daug kur išklypusios, suskilusios. Kuo puikiausiai galima užkliūti ir susilaužyti koją. Jau nė nekalbu apie žiemą, kai paprastai nei gatvės, nei šaligatviai nevalomi.
Visiškai nesuvokiu tokio atsainaus sostinės ir visos šalies valdžios požiūrio. Centrinė valdžia juk dirba Vilniuje. Negi nemato, kokia situacija? Jei jau pati sostinė neturi pinigų duobėms užlyginti, tai Vyriausybė, Seimas galėtų ne apie kosmines programas galvoti, o nusileisti ant žemės ir pažiūrėti po kojomis bei mašinų ratais.
Ir iš viso keista. Šiais metais keliams prižiūrėti valstybė skyrė kone 900 mln. litų. Kiek mažiau buvo pernai, o ankstesniais metais suma gerokai viršydavo milijardą litų. Tai gal geriau už tuos pinigus ne žolę magistralėse šienaukime, o kelius lopykime?
JUSTINAS, VILNIUS
