Prieš 7 metus nutarta mus moderniai gelbėti. Vienu ypu. Vienu telefono numeriu 112.
Bendrosios pagalbos centrui (BPC) įrengti mokesčių mokėtojai sumokėjo apie 15 milijonų litų. Ar jaučiamės saugiau? Ar gelbėjami greičiau? Ar vos paskambinus į 112, prie mūsų atidunda specialiosios gelbėjimo tarnybos? Medikai, policija, ugniagesiai gelbėtojai? Juk tuo metu, kai žmogų ištiko infarktas, jo namai užsidegė ar į juos veržiasi plėšikai, yra svarbi kiekviena uždelsta minutė.
Atsakymas toks. Čia ne Amerika su pagalbos telefonu 911. Tikrai padedančiu. O Lietuvoje 112 nepadeda. Reakcija į pagalbos prašytoją per lėta. Užpultajam verčiau skambinti į taksi firmą ir picų išnešiotojams. Užsisakyti tris taksi ir penkias picas. Taksistai ir picininkai sulėks greičiau. Didesnis suinteresuotumas.
Joks BPC operatyviai nepadės, jei nepakis ten dirbančiųjų požiūris. Į nelaimės ištiktą žmogų. Kaip traktuojamas žmogus? Nebūtinai BPC darbuotojų. Visoje Lietuvoje. Žmogus čia traktuojamas kaip zyziantis, verkšlenantis, kitų ramybę trikdantis vabalas. Siestos trikdytojas. Per tą zyziantį vabalą reikia vėl eikvoti brangius degalus. Belstis nežinia kur kaimo žvyrkeliais, šunkeliais. Ir galbūt net įklimpti traktoriaus išmaltoje duobėje. Ir už ką taip vargintis, gaunant nedidelį atlyginimą. Juolab kai tas žmogus nei brolis, nei pusbrolis.
Testas. BPC operatorius, pakėlęs telefono ragelį, išgirsta savo motinos, tėvo ar vaiko balsą. Ryšys staiga nutrūksta. Ir taip aišku, kad operatorius iškart didžiai susijaudintų. Iškart išsigąstų, kad jo motinai, tėvui ar vaikui atsitiko kas nors baisaus. Aliarmas! Iškart į galimos nelaimės vietą atšvilptų specialiųjų tarnybų automobiliai.
BPC tik tada taptų Lietuvoje naudingas, jei aliarmą ir tikrą asmeninį susirūpinimą sukeltų kiekvieno gyventojo skambutis. O nutrūkęs telefono ryšys sukeltų dar didesnį aliarmą. Ne palengvėjimą. Jog nieko nereikės niekur siųsti. BPC tik tada taptų tikrai naudingas, jei žmogaus skambutis nebūtų tik papildomas darbas, sutrikdęs siestą.
Kaip žiūrima į siestos trikdytoją? Iškart įtariai. Kaip į galimą apsimetėlį. Nes pasąmonė nevalingai ieško pretekstų, kodėl tam žmogui visai nebūtina padėti. Mirties baimės, skausmingo infarkto ar šoko ištiktas žmogus privalo tarsi šaltas automatas išbarbenti į ragelį savo tikslius duomenis, įskaitant tėvavardį. Jei tave jau vaikosi po kambarius su peiliu, vis vien tiksliai pasakyk savo adresą. Kad įsitikintų, jog nesi girtas. Nepakaks šaukti - gelbėkite! Aš Pagiriuose! Nes gelbėtojai išdundės į kitus Pagirius. Vien Kauno rajone yra du kaimai tokiu pavadinimu, o visoje Lietuvoje turbūt šimtinė. Pageidautina tiksliai pasakyti ir žudiko amžių, ūgį, plaukų spalvą. Veido ovalo formą ir tatuiruotės piešinį ant dešinio peties. Su telefonu bėgiodamas nuo plėšiko, nepamiršk žvilgtelėti pro langą. Tiksliai pasakyk žudiko automobilio numerius. Nes kai policija atvažiuos, jau būsi lavonas. O tave užpuolęs nepažįstamasis jau bus žudikas. Tad suklyk, kol dar gyvas, visus vertingus parodymus. Kad tyrėjams būtų lengviau.
